captcha

Jūsų klausimas priimtas

Velnio akmuo prabilo kryžiais (nuotraukos)

Klai­pė­dos is­to­ri­kai su nuo­sta­ba ban­do įmin­ti nau­ją „Da Vin­čio ko­do“ ver­tą mįs­lę, su­si­ju­sią su šią va­sa­rą ant apei­gi­nio kur­šių Tau­ra­lau­kio (Vel­nio) ak­mens ras­tais iš­kal­tais mis­tiš­kais kry­žiu­kais, rašo „Lietuvos žinios“.
Deniso Nikitenkos („Lietuvos žinios“) nuotr.
Deniso Nikitenkos („Lietuvos žinios“) nuotr.

Klai­pė­dos is­to­ri­kai su nuo­sta­ba ban­do įmin­ti nau­ją „Da Vin­čio ko­do“ ver­tą mįs­lę, su­si­ju­sią su šią va­sa­rą ant apei­gi­nio kur­šių Tau­ra­lau­kio (Vel­nio) ak­mens ras­tais iš­kal­tais mis­tiš­kais kry­žiu­kais, rašo „Lietuvos žinios“.

Uos­ta­mies­čio pa­kraš­ty­je, gre­ta pres­ti­ži­nio na­mų kvar­ta­lo, Da­nės upės kai­ria­ja­me kran­te, esan­tis di­džiu­lis se­nuo­sius bal­tų lai­kus me­nan­tis ak­muo ži­no­mas nuo XIII am­žiaus, sau­go­mas vals­ty­bės, ta­čiau tik da­bar pa­aiš­kė­jo, kad šis pa­mink­las tiek me­tų slė­pė se­no­vi­nius į ru­nas pa­na­šius sim­bo­lius.

Šių ei­lu­čių au­to­riui ne­se­niai ap­ti­kus ak­me­ny­je, ša­lia au­ko­ji­mų du­bens, iš­kal­tus tris ar­cha­jiš­kus ženk­lus, mi­to­lo­gi­nių Lie­tu­vos vie­tų ty­ri­nė­to­jai jau pa­tei­kė bent ke­le­tą įdo­mių ver­si­jų.

Vie­na jų – trys kry­žius pri­me­nan­tys ženk­lai ga­lė­jo bū­ti iš­kal­ti dar ži­lo­je se­no­vė­je ir su­si­ję su po­mir­ti­nio gy­ve­ni­mo apei­go­mis, au­ko­mis žu­vu­siems kur­šių ka­riams ar­ba net vel­nio iš­va­ry­mu iš ak­mens, ap­sau­ga nuo vė­lių.

Uos­ta­mies­čio tu­riz­mo spe­cia­lis­tai ne­abe­jo­ja, kad šis res­pub­li­ki­nės reikš­mės pa­vel­do pa­mink­las, ap­ti­kus mi­nė­tus sim­bo­lius, taps vie­nu iš nau­jų lan­ky­ti­nų, mis­ti­ne au­ra ap­gaub­tų ob­jek­tų.

Ap­li­pęs legendomis

Di­džiu­lis, 4 me­trų il­gio, 3,5 me­trų plo­čio, apie 50 to­nų svo­rio Vel­nio ak­muo yra vals­ty­bės sau­go­mas kaip res­pub­li­ki­nės reikš­mės gam­tos pa­mink­las.

XX am­žiaus pra­džios lie­tu­vių ty­ri­nė­to­jai pa­brė­žė, jog šis ak­muo mi­ni­mas dar kry­žiuo­čių kro­ni­ko­se 1253 me­tais, ap­ra­šant Mė­me­lio sie­nas.

Apie ak­me­nį su­kur­ta įvai­riau­sių pa­da­vi­mų ir mi­tų. Pa­gal vie­ną jų, Jo­ni­nių nak­tį kry­žiuo­tis ir vel­nias su­si­ta­rė loš­ti kor­to­mis. Kai kry­žiuo­čiui ėmė ne­si­sek­ti, jis su­gal­vo­jo ant kor­tų pri­brai­žy­ti kry­žiu­kų, ir nuo to vel­nias kaip­mat pra­dė­jo dre­bė­ti. To­liau jau ne­be­si­se­kė vel­niui, ir šis, pra­gy­dus gai­džiui, įsiu­tęs tel­žė ran­ka į ak­me­nį, pa­grie­bė kry­žiuo­tį už spran­do ir nu­si­tem­pė į tam­sios Da­nės gel­mes.

Vis dėl­to se­no­sios is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jai Vel­nio ak­me­nį sie­ja su au­ko­mis se­nie­siems bal­tų die­vams (bal­tų mi­to­lo­gi­jo­je vel­nio ati­tik­muo yra ve­li­nas – aut.), nes ant ak­mens yra iš­li­kęs du­buo – tar­si iš­kal­tas šu­li­nu­kas, į ku­rį bu­vo de­da­mos au­kos.

Ka­dan­gi ak­muo yra bu­vu­sio­se kur­šių že­mė­se, ne­abe­jo­ja­ma, kad pro­tė­viai ta­me du­be­ny­je, be ki­tų au­kų, smil­kė ir gin­ta­rą.

Nors Tau­ra­lau­kio ak­muo yra se­niai ži­no­mas ir ap­ra­šy­tas, iš­tir­tas, apie jo­kius ant jo iš­kal­tus sim­bo­lius bent jau ofi­cia­liai ne­bu­vo ži­no­ma.

LŽ žur­na­lis­tui sim­bo­lius pa­vy­ko ap­tik­ti at­si­tik­ti­nai. Ap­žiū­rint įspū­din­gą rie­du­lį, iš­va­go­tą įvai­riau­siais na­tū­ra­liais raš­tais, akis užk­liu­vo už la­bai ne­ryš­kaus, že­mė­mis ir ki­to­kio­mis są­na­šo­mis „su­ly­gin­to“ kry­žiu­ko. O gre­ta jo – iš kai­rės ir de­ši­nės – dar du. Vi­si trys sim­bo­liai iš­kal­ti ne­gi­liai ir su­nkiai pa­ste­bi­mi, nes pats ak­muo – ne­ly­gaus rel­je­fo. Tad ne­nuos­ta­bu, kad anks­tes­ni ty­ri­nė­to­jai ru­nas pri­me­nan­čių ženk­lų ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti.

Są­sa­jos su vėlėmis

Apie ap­tik­tus ant Vel­nio ak­mens ženk­lus in­for­muo­ti gar­siau­si Klai­pė­dos kraš­to ty­ri­nė­to­jai, Lie­tu­vos et­no­lo­gai ge­ro­kai nu­ste­bo ir tuo itin su­si­do­mė­jo.

Bu­vęs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) rek­to­rius ar­cheo­lo­gas Vla­das Žul­kus LŽ ti­ki­no apie ženk­lus ne­gir­dė­jęs. Tą pa­tį tvir­ti­no ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius ar­cheo­lo­gas Jo­nas Ge­nys, ir Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­vas Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas. Apie ženk­lus ne­bu­vo gir­dė­jęs ir KU ar­cheo­lo­gas Klai­das Per­mi­nas, už ke­lių ki­lo­me­trų nuo ak­mens gal­būt ra­dęs anks­ty­vų­jų vi­du­ram­žių kur­šių pi­lį Poys pa­va­di­ni­mu.

Is­to­ri­kus su­do­mi­no ne tik ženk­lai, bet ir jų pa­dė­tis ak­me­ny­je. Vi­si trys ženk­lai iš­kal­ti be­veik vie­no­je li­ni­jo­je, o kry­žiu­kų uo­de­gė­lės ga­na tiks­liai nu­kreip­tos į ry­tus, va­ka­rus, pie­tus ir šiau­rę. Žmo­gus, at­sis­to­jęs prie au­ko­ji­mų du­bens, vei­du at­sig­rę­žia į va­ka­rus, į be­si­lei­džian­čią už upės sau­lę.

Pa­gal ar­cha­jiš­kas tra­di­ci­jas, dau­gu­ma apei­gi­nių ir mi­to­lo­gi­nių ob­jek­tų, ku­rie nu­kreip­ti į va­ka­rų, sau­lė­ly­džio pu­sę, ga­lė­jo reikš­ti są­sa­jas su po­mir­ti­niu pa­sau­liu.

Tad ir Tau­ra­lau­kio ak­muo gal­būt bu­vo nau­do­ja­mas bū­tent mi­ru­sių­jų sie­loms nu­ra­min­ti, ap­si­sau­go­ti nuo jų, žu­vu­siems kur­šių kar­žy­giams pa­gerb­ti. Fak­tas, kad už ke­lių ki­lo­me­trų bu­vo kur­šių Poys pi­lis, šią ver­si­ją tik su­stip­ri­na, nes kur­šiai itin ar­šiai ko­vė­si su Klai­pė­dai pra­džią da­vu­sio Me­mel­bur­go kry­žiuo­čiais.

Dar vie­na aso­cia­ci­ja į po­mir­ti­nį pa­sau­lį – se­no­jo­je mi­to­lo­gi­jo­je „pliu­sas“ ar­ba kry­žiai vie­no­do il­gio uo­de­gė­lė­mis bu­vo žvaigž­dės sim­bo­liai. Pa­vyz­džiui, ant tik pa­jū­riui bū­din­gų me­di­nių pa­mink­li­nių ant­ka­pių krikš­tų žvaigž­dės sim­bo­liai (žvaigž­du­tės ir to­kio pa­ties kry­žiu­ko, kaip ant Tau­ra­lau­kio ak­mens, for­ma) reiš­kė nuo­ro­dą į dau­sas, į žvaigž­des, kur ke­liau­da­vo mi­ru­sio žmo­gaus sie­la.

Re­bu­sas tyrinėtojams

Žy­mus Lie­tu­vos et­no­lo­gas moks­lo is­to­ri­kas, Vil­niaus edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Li­ber­tas Klim­ka LŽ tei­gė, kad sim­bo­liai ant Vel­nio ak­mens yra ga­na reikš­min­gas at­ra­di­mas.

„Ženk­lai yra la­bai aiš­kūs. Ti­krai ste­bė­ti­na, kad anks­čiau jie ne­bu­vo fik­suo­ti. Be­je, gar­sie­ji šiau­rės pe­trog­li­fai – uo­lų rai­ži­niai – pa­ste­bė­ti sau­lė­ly­džio me­tu, nes rel­je­fas bu­vo la­bai ne­gi­lus“, – su­ta­pi­mą, ko­dėl ženk­lus pa­vy­ko pa­ma­ty­ti tik va­ka­rop, pa­aiš­ki­no et­no­kos­mo­lo­gas.

Jis taip pat tei­gė, kad ak­me­ny­je iš­kal­ti kry­žiu­kai nė­ra krikš­čio­niš­kos kil­mės, nes tai ga­li bū­ti ly­gia­pe­tis kry­žius.

„Tai se­no­vi­nis pri­mi­ty­vus sim­bo­lis. Ak­mens am­žiu­je ti­kriau­siai jis reikš­da­vo ug­nį. Ry­šys su ve­li­nu taip pat ga­li­mas, nes pa­gal mi­to­lo­gi­ją ug­nį kregž­dė at­ne­šė iš pra­ga­ro, o vel­niai iš­mo­kė žmo­nes kal­viau­ti“, – tei­gė jis.

Ly­gia­pe­čiai kry­žiai dar va­di­na­mi pri­mi­ty­vio­sio­mis svas­ti­ko­mis, ne­tu­rin­čio­mis vi­siems ge­rai pa­žįs­ta­mų lenk­tų uo­de­gė­lių.

Ko­ne gar­siau­sias lie­tu­vių et­no­lo­gas, ne­se­niai už nuo­pel­nus vals­ty­bei ga­vęs ap­do­va­no­ji­mą iš pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ran­kų, Jo­nas Trin­kū­nas LŽ tei­gė, kad at­ra­di­mas ti­krai ver­tas dė­me­sio. „Gra­žu, kad iš­ky­la kur­šių pa­vel­das“, – LŽ tei­gė jis.

Et­no­kos­mo­lo­gas, par­ašęs kny­gą apie se­no­vės lie­tu­vių Zo­dia­ką, Jo­nas Vaiš­kū­nas LŽ sa­kė, kad ly­gia­kraš­čiai kry­žiu­kai nė­ra iš­im­ti­nai krikš­čio­niš­kas sim­bo­lis. Tai dau­ge­lio pa­sau­lio tau­tų nau­do­ja­mas dau­giap­ras­mis kos­mo­lo­gi­nis ženk­las, ap­tin­ka­mas ant įvai­riau­sių dir­bi­nių ir daik­tų – nuo ak­mens iki teks­ti­lės.

„Vie­na iš ke­lių tri­jų kry­žiu­kų hi­po­te­zių – toks ženk­li­ni­mas ge­rai ži­no­mas mū­sų kraš­te iš žie­mos sau­lėg­rį­žos šven­tės sau­sio 6-ąją pa­pro­čio, kai sau­lei „ap­sig­rę­žus“, pra­dė­jus il­gin­ti sa­vo ke­lią virš ho­ri­zon­to, bu­vo ženk­li­na­ma gy­ve­na­mo­ji erd­vė. Trys kry­žiu­kai nau­do­ti sie­kiant ap­sau­go­ti ją nuo tam­siuo­ju me­tų lai­ku žmo­nių gy­ve­na­mo­je ap­lin­ko­je ve­šė­ju­sių ir nuo sau­lėg­rį­žos į aną pa­sau­lį pri­va­lan­čių su­grįž­ti vė­lių. Šiuo at­ve­ju to­kia tra­di­ci­ja ge­rai sie­ja­si su ak­mens įvar­di­ji­mu – Vel­nio ak­muo“, – at­sklei­dė J. Vaiš­kū­nas.

Jo tei­gi­mu, at­ra­di­mas reikš­min­gas, nes pa­tei­kia nau­jos svar­bios me­džia­gos, pa­grin­džian­čios šio ak­mens mi­to­lo­gi­nę-sa­kra­li­nę pa­skir­tį.

Lie­tu­vos ar­cheo­lo­gi­jos drau­gi­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vy­kin­tas Vait­ke­vi­čius tei­gė, kad vi­si trys kry­že­liai įdo­mūs ir se­ni. „Ki­tas klau­si­mas, kiek se­ni ir ko­kiu tiks­lu iš­kal­ti? Ar šven­ti­nant ak­me­nį, sie­kiant jo „vel­nius“ iš­vai­ky­ti, ar ženk­li­nant ri­bas? Bet ku­riuo at­ve­ju ra­di­nys pa­tvir­ti­na, kad bū­ti­na vi­sa, kas se­na, ge­rai ži­no­ma, kas­kart ati­džiai ap­žiū­rė­ti, pa­si­ti­krin­ti“, – ko­men­ta­vo jis.

Nu­sta­ty­ti, ko­kio se­nu­mo yra ženk­lai, ga­li bū­ti itin keb­lu, nes ar­cheo­lo­gi­jo­je pla­čiai nau­do­ja­mas ra­dioak­ty­vio­sios ang­lies ty­ri­mas ak­me­nims ne­tai­ko­mas.

Trauks turistus

Tai, kad ant tu­ris­tams be­veik ne­ži­no­mo ak­mens ras­ti aiš­kiai at­pa­žįs­ta­mi ženk­lai, duo­da pa­pil­do­mą sti­mu­lą Klai­pė­dos kraš­to tu­riz­mo sek­to­riui plės­ti lan­ko­mų ob­jek­tų są­ra­šą.

Anot Klai­pė­dos mies­to Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro (TIC) va­do­vės Ro­me­nos Sa­vic­kie­nės, su­rin­kus in­for­ma­ci­ją apie nau­ją­jį ra­di­nį jis ne­abe­jo­ti­nai bus pa­žy­mė­tas kaip lan­ky­ti­nas ob­jek­tas nau­jai iš­leis­tuo­se dvi­ra­čių tra­sų, tu­ris­ti­niuo­se že­mė­la­piuo­se.

„Bet ku­ris tu­ris­tams įdo­mus ob­jek­tas mums yra svar­bus. In­for­ma­ci­ja apie ap­tik­tus mis­ti­nius ženk­lus ir pa­pil­do­ma me­džia­ga apie pa­tį Tau­ra­lau­kio ak­me­nį bus per­duo­ta gi­dų gil­di­jai. Tie, ku­rie do­mi­si se­nuo­ju pa­vel­du, be abe­jo­nės, ti­krai ap­si­džiaugs ra­dę nuo­ro­dą į kur­šių au­ko­ji­mų ak­me­nį su ar­cha­jiš­kais sim­bo­liais ant jo“, – LŽ sa­kė TIC va­do­vė.

R. Sa­vic­kie­nė tei­gė, kad tai bū­tų pir­ma­sis kur­šių pa­vel­do ob­jek­tas, įtrauk­tas į tu­ris­ti­nį že­mė­la­pį. „Tie­są sa­kant, ne­ži­nau, ar ku­ria­me nors mies­te dar yra taip leng­vai vie­šuo­ju trans­por­tu ar dvi­ra­čiu pa­sie­kia­mas pa­na­šus ob­jek­tas: ak­muo su ar­cha­jiš­kais sim­bo­liais, sa­vo­tiš­ko­mis ru­no­mis...“ – svars­tė ji.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...