captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę.

Natalija – trijų vaikų mama. Vakarienei ji kepa blynus. Natalijos šeima beveik nieko nežino apie tai, kaip gaminamas greitasis maistas, kokį poveikį jo sudedamosios dalys gali turėti žmogaus sveikatai ir kiek dažnai jį patartina valgyti, nepakenkiant sau.

„Matau etiketes, kad ten visokie priedai, visokie E, bet apie tai tik iš nuogirdų girdėjusi“, – teigia ji.

Ne vienas ekspertas pabrėžia, jog retkarčiais valgomas greitasis maistas nieko bloga. Bėda ta, kad pamažu kai kuriems tokia mityba tampa kasdienybe.

„Tai ne tik nutukimo problema. Taip, nutukimas labiausiai pastebimas, jis greičiausiai matosi, bet yra žymiai gilesnė problema. Tai siejasi su daugeliu kitų sistemų ir netgi su žmogaus psichologiniais dalykais, su elgesio kitimu, su agresyvumu, su depresijomis“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorė Janina Tutkuvienė.

Antropologė J. Tutkuvienė sako, kad pataruoju metu mokslo pasaulis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką.

„Kiekvienas maisto priedais, atskirai paėmus, deklaruojamas sveikas, kaip ir atrodytų, kad nieko nesukelia. Galbūt jis nesukelia dabar ir čia, gal ir po metų nesukelia, tačiau pastaruoju metu mokslinėje literatūroje gausėja nuomonių, kad mums pats laikas pradėti nagrinėti kompleksiškai – imti tokį maisto produktą, kuris jau turi visus tuos priedus, ir nagrinėti jo poveikį. Jau pasirodo tokių tyrimų ir hipotezių, kad kartu sudėjus, visų maisto priedų, chemikalų poveikis yra tikrai labai svarbus“, – kalbėjo ji.

Darbo dienos vakaras prie vieno populiaraus greitojo maisto restorano.

„Pasiimi kelis mėsainius su sūriu, bulvyčių, atsigerti. Pavalgai, užkemši skrandį tam kartui ir viskas, iki kito karto. O kitas kartas – kitą dieną. Visi kartu atvažiuojame, pavalgome, ir galvojame, ką toliau veikti“, – pasakojo vienas restorano klientų.

„Tas maistas nesveikas, bet man vis tiek labai skanu“, – teigė kita mergina.

„Prieš kokį dešimtmetį atrastas vadinamasis „penktasis skonis“. Anksčiau buvo keturios pagrindinės skonio rūšys – saldus, kartus, rūgštus ir sūrus. Penktoji – „umame“. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „labai skanu“. Nagrinėjant specialius receptorius, paaiškėjo, kad tai yra būtent glutamato receptoriai. Tai jei tai yra natūralus glutamatas, tai yra natūralu, tačiau jei tai sintetinama, daroma cheminiu būdu, tai visuomet ta medžiaga tik imituoja natūralią medžiagą. Galbūt iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad jos nekenkia, tačiau po tam tikro laiko, dėl akumuliacinio efekto, pasireiškia neigiamas veikimas“, – aiškino VU profesosė J. Tutkuvienė.

Kalbinti ekspertai sutaria, kad visuomenė vis labiau tampa priklausoma nuo vadinamojo  „skanumo“, kurį gamintojai kuria įvairias maisto priedais. Kai kuriems tai tampa priklausomybe, prilygstančia narkotikams, pažymi mokslininkė J. Tutkuvienė.

„Gama-amino sviesto rūgštis GABA dedama į didžiąją dalį šiuolaikinio greitojo maisto ar pusfabrikačių. Nustatyta, kad gama-amino sviesto rūgštis kartu su kitais sotumą skatinančiais, skonį neva stiprinančiais cheminiais priedais sukelia narkotiko, skatinančio pripratimą, efektą“, – teigė ji.

Internete galima rasti ne vieną straipsnį ar vaizdo įrašą, kuriame parodomi žmonių bandymai su žinomiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald`s“ maistu. Nusipirkę jie jo nesuvalgo, o laiko namuose keletą mėnesių ar dar ilgiau ir pastebi, kad jis nepelija, nepūna, beveik nepakeičia savo išvaizdos, tik sukietėja.

Ką apie tokias savo parduodamo maisto savybes mano pati kompanija „McDonald`s“?  

„Mes niekada nemėginome atlikti tokio vadinamojo eksperimento, nes mes tam neturėjome jokios priežasties. Naudojame natūralius produktus, tai kam gi tą daryti? Aš nežinau, kas vyksta su natūraliu maistu jį taip ilgai laikant, nes niekas iš mūsų ir iš mūsų klientų taip pat to maisto nelaiko, nes nusiperka jį tam, kad suvalgytų. Kiekvienas klientas renkasi, ar jam ateiti į „McDonald`s“ ir ar ragauti jo maisto, ar ne“, – kalbėjo Įmonės vykdomasis direktorius Baltijos šalyse Tomašas Navrockis.

Panašiai su „McDonald`s“ ir kitu greituoju maistu, tik jam atsiradus Lietuvoje prieš maždaug 15 metų, eksperimentavo ir maisto technologas Raimondas Balbieris.

„Neradome tokio, kad būtų kažkas sintetinio. Jis keičiasi. Tai yra organinės medžiagos, tad jose kažkas vis tiek vyksta. Ten jos papresuotos, įdėtos medžiagos, kurios laiko stabilumą. Jos išlaiko tas formas, tad žmonės, taip pat ir aš, kurie pirmą kartą pamatė tą „McDonald`s“ produkciją, stebėjosi. Dabar mes žinome, kokias žaliavas dėti, kad nekistų. Kaip pavyzdį paimkime ksantano dervą. Lietuviška akim žiūrint, žiedelis užaugo, jis išdžiūvo, jį susmulkino, padarė miltelius. Ir jie laiko, užfiksuoja. Gauna jie vandenį, dar kažkokias sausas medžiagas, ir kokį mes suformavome, toks jis ir stovi“, – pasakojo R. Balbieris.

Į vieną iš „McDonald`s“ greitojo maisto tinklo restoranų Lietuvoje užsukusieji gauna produktų maistingumo lentelę, kurioje galima sužinoti rekomenduojamas šio maisto dienos normas bei alergenus patiekaluose. Nedidelėmis raidėmis lapo apačioje parašyta ir tai, kad „McDonald`s“ siekia suteikti kuo išsamesnę informaciją apie mitybą ir produktų sudėtines dalis".

Pabandžius to paprašyti kaip klientei vieno iš restorano darbuotojų, buvo atsakyta, kad tokia informacija apie produktus nėra teikiama. Kaip sako pats „McDonald`s“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse T. Navrockis, minėtas darbuotojas pasielgė taip, kaip neturėtų.

Anot jo, bet kuris žmogus, atėjęs į jų restoraną, gali sužinoti, iš ko pagamintas kiekvienas patiekalas.

Kita kartą į „McDonald`s“ užsuku kaip Lietuvos radijo žurnalistė. Mane įsileidžia į virtuvę. O aš pasinaudoju  ne tik man, bet visiems lankytojams suteikta teise sužinoti „McDonald`s“ restoranuose naudojamų produktų sudėtines dalis.

Besilankydama „McDonald`s“ restorano virtuvėje, peržiūrėjau dešimties produktų, naudojamų jų patiekalų gamyboje, etiketes – padažų, mėsos, žuvies gaminių, duonos, sūrio. Daugiau nei pusėje – šešių – sudėtyje buvo įrašytas cukrus arba gliukozė bei fruktozė. Pasak kompanijos atstovo Baltijos šalyse T. Navrockio, daugumoje jų naudojamų produktų cukraus nėra.

O Almantas Kranauskas iš Sveikatos apsaugos ministerijos priduria, kad gamintojų naudojamas, pavyzdžiui, už cukrų pigesnis gliukozės- fruktozės sirupas moksliškai įrodyta, kad žmogų dar labiau tukina nei cukrus. Prie svorio augimo prisideda ir greitajam maistui naudojami padažai.

„Kiekviena kebabinė gali susipirkti praktiškai tuos pačius ingredientus, bet padažą padaro ne kiekvienas tokį, kuris patinka žmonėms. Žmonės sako, kad tai yra kaip ir vienintelis ingredientas, dėl kurio jie sugrįžta. Tai yra mūsų firmos paslaptis, kurios mes nenorėtume atskleisti“, – sakė kebabinių tinklo Vilniuje „Jammi“ komercijos direktorius Darius Petrusevičius.

Maisto technologas R. Balbieris pats ne vienai kebabinei pagal užsakymą kūrė padažus.

„Paprastai į padažus deda sorbatus, benzoatus. Vieni saugo nuo pelėsio, kiti – nuo rūgimo. Jeigu valgai normos ribose ir ne kiekvieną dieną, tai nieko baisaus. Bet jei įprotis, gyvenimo būdas – lėkti, tingėti, nedaryti, nelaukti, o čiupti, suvalgyti, tai kaupiasi. Pastebėta, kad šios medžiagos dažniausiai tukina“, – teigė jis.

Tai, kad greitojo maisto Lietuvoje suvalgoma vis daugiau, galima spręsti ir iš augančio jį gaminančio įmonių pelno bei jų verslo plėtros. Štai, pavyzdžiui, anot kalbintų „Jammi“ kebabinių tinklo atstovo, pradėję nuo vienos užkandinės, per kelerius metus jie atidarė jų Vilniuje dar keturias.

Tuo metu Marijampolėje įsikūrusi šaldytų duonos ir pyrago gaminių bendrovė „Mantinga“ pagal Registrų centrui pateiktą veiklos ataskaitą praėjusias metais, palyginti su ankstesniais, gavo pelno apie 60 proc. daugiau, o šį pavasarį atidarė naują greitojo maisto gamyklą „Mantinga Food“.

„Dabar gaminamas sumuštinis su kalakutiena. Pjaustyklė automatiškai perpjauna bandelę, ją atverčia, tuomet automatiškai dozuojamas padažas, o darbuotojai jį tolygiai paskirsto ant sumuštinio. Kitas dozatorius dozuoja keptas daržoves, kurios paruoštos terminiame ceche“, – su gamybos technologijomis supažindina naujos gamyklos „Mantinga Food“ gamybos vadovas Žilvinas Lipnevičius

„Tai natūralūs priedai – druska, pipirai, kurie eina į beveik kiekvieną produktą. O apie kažkokius skonio stipriklius, papildomus konservantus, kurie prailgintų produkto galiojimo laiką, net ir minčių nekyla“, – tikino „Mantinga Food“ generalinis direktorius Vytenis Kupstas.

Pastebėjus, kad įmonės gaminamų kibinų sudėtyje nurodyta, kad jiems gaminti naudojamas mononatrio glutamatas E621, įmonės technologė Giedrė Leščauskienė teigė: „Reikėtų pasikelti sudėtį. Iš karto negaliu pasakyti, nes šitas produktas gaminamas kitoje gamykloje.“

„Čia kita gamykla, kita gamyba, kiti atsakingi žmonės. Čia yra šviežių produktų gamykla, kur gaminami sumuštiniai, sriubos – trumpo galiojimo produktai. Mes į juos tokių medžiagų nededame“, – pridūrė V. Kupstas.

Besilankant „Mantinga Food“ gamykloje, jos darbuotojai per pokalbį taip ir nepasakė, kad minėto skonio stipriklio – mononatrio glutamato E621 – yra ir prieš keletą mėnesių pradėtuose gaminti greitojo maisto produktuose, tokiuose kaip sumuštiniai.

Šį maisto priedą mitybos specialistai įvardija kaip skatinantį žmones valgyti be saiko. Vėliau su įmonės „Mantinga Food“ atstovais bendraujant elektroniniais laiškais, jie teigė, kad „ne visuose jų gaminiuose yra mononatrio glutamato, todėl vartotojai gali rinktis, kokius gaminius jiems valgyti“. Be to, įmonė priduria kad kai kuriuose gaminiuose šio skonio stipriklio jie atsisakė, nes įstatymu uždrausta tokiu maistu prekiauti mokyklose.

Atkreipus dėmesį, kad ne viename įmonės gaminyje aptinkamas natrio nitritas E250, dedamas į kumpį. Ne viename straipsnyje teigiama, kad užtenka jį pakaitinti 110 laipsnių temperatūroje, ir išsiskiria kancerogeninės medžiagos. Tuo metu ant „Mantingos“ gaminių rašoma, kad galima kaitinti ir iki 200 laipsnių, kad sumuštinis sušiltų. Įmonės atstovai į šį klausimą atsakyti nepanoro.

Vėliau greitąjį maistą gaminančios įmonės „Mantinga Food“ atstovai elektroniniu laišku atsakė, jog jiems yra žinoma tai, kad produktų sudėtyje esantys nitritai tam tikromis sąlygomis gali virsti kancerogeninėmis medžiagomis.

Bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad nitrito skilimo produktų poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas, dėl to jie nėra uždrausti ar ribojami. Rizika, anot įmonės atstovų, daugiau įžvelgiama ten, kur yra apdegusi, apanglėjusi mėsa, pavyzdžiui, kepant grilyje, o tokių gaminių jie savo asortimente neturi.

Tuo metu mitybos specialistai aiškina, kad natrio nitritas kancerogeninėmis medžiagomis dėl aukštos temperatūros gali virsti ir orkaitėje, o tai yra vienas iš būdų, kaip „Mantinga Food“ rekomenduoja vartotojams kai kuriuos jos gaminius pašildyti.

Kaip pastebi mitybos specialistas A. Kranauskas, gamintojai vartotojų neįspėja apie tokias kai kurių maisto priedų keliamas grėsmes todėl, kad Europos Sąjungos teisė jų neįpareigoja to daryti. Pasak A. Kranausko, gaminant maistą leidžiama daug kas, tačiau, ar tai saugu jį valgančiam žmogui, nuspręsti turi kiekvienas asmeniškai.

Pasak specialisto, kalbant apie greitąjį maistą, yra tokių produktų, pavyzdžiui, traškučiai, kurių apskritai neturėtų būti žmogaus mityboje. Kodėl tuomet jis parduodamas?

„Todėl, kad Europos Sąjunga ir visas pasaulis yra kapitalistinis – ieškoma pusiausvyros tarp sveikatos ir verslo. Jeigu būtų vien sveiki produktai, tikriausiai bankrutuotų daugybė įmonių, būtų bedarbystė, būtų nesurenkami pinigai į šalių biudžetus. To nėra nė vienoje pasaulio šalyje, tai būtų kraštutinumas. Europos strategijose pasakyta, kad žmogus turi pats pasirinkti, kas jam tinka“, – aiškino specialistas.

Vieni kalbinti ekspertai teigia, kad stovėti eilėje prie kebabų, mėsainių, bulvyčių ar kitų greitojo maisto patiekalų jau tapo mada, ypač jaunimui. Ir nors šiandien jie dėl to dar nejaučia didesnių sveikatos problemų, pasak specialistų, ateityje jų greičiausiai sulauks.

Kiti pašnekovai atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu ne pats maistas, o jo kiekis, kurį suvalgome, taigi vienas per keletą savaičių suvalgytas maisto priedais nudažytas pyragėlis ar kitas panašus užkandis tikrai nepakenks.

Trečių ekspertų nuomone, pavojaus signalo kol kas skelbti nereikia. Lietuvai, palyginti su Vakarų šalimis, pasisekė, nes greitasis maistas čia gyventojus pasiekė jau tada, kai jo valgymo banga pasaulyje buvo nuslūgusi ir atsirado pakankamai daug informacijos, apie tokio maisto poveikį žmogaus savijautai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...