captcha

Jūsų klausimas priimtas

Draustiniui saugoti pirks kalnų avinus

Jau šių me­tų pa­bai­go­je ar­ba 2014-ųjų pra­džio­je Že­mai­ti­jo­je, Sa­lan­tų re­gio­ni­nia­me par­ke, tu­rė­tų apsi­gy­ven­ti lie­tu­vių akims itin eg­zo­tiš­ki kal­nų avi­nai, va­di­na­mi muf­lo­nais.
Sipa USA/Scanpix muotr.
Sipa USA/Scanpix muotr.

Jau šių me­tų pa­bai­go­je ar­ba 2014-ųjų pra­džio­je Že­mai­ti­jo­je, Sa­lan­tų re­gio­ni­nia­me par­ke, tu­rė­tų apsi­gy­ven­ti lie­tu­vių akims itin eg­zo­tiš­ki kal­nų avi­nai, va­di­na­mi muf­lo­nais, rašo „Lietuvos žinios“.

20 įspū­din­go dy­džio ries­tais ra­gais pa­si­puo­šu­sių gy­vū­nų bus pa­leis­ti 40 hek­ta­rų te­ri­to­ri­jo­je uni­ka­lia­me Šauklių kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ny­je, sau­go­ma­me ka­da­gy­ne-rie­du­ly­ne. Čia re­lik­ti­nis gam­to­vaiz­dis pri­me­na Sibi­ro tund­rą. Tai bū­tų didžiau­sia Lie­tu­vo­je muf­lo­nų ban­da, gy­ve­nan­ti lau­ki­nė­mis są­ly­go­mis apt­va­re.

Pir­mie­ji muf­lo­nai krito

Re­gis, Lie­tu­vo­je jau tam­pa ma­din­ga sau­go­moms te­ri­to­ri­joms pri­žiū­rė­ti į pa­gal­bą pa­si­telk­ti ne tech­ni­ką, o pačius gy­vū­nus.

Anot Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos di­rek­to­rės Rū­tos Baš­ky­tės, Va­ka­rų Eu­ro­po­je gy­vū­nus nau­do­ti kaip na­tū­ra­lios gam­tos iš­sau­go­ji­mo prie­mo­nę jau se­niai įpras­ta.

„Tik mū­sų ša­ly­je tai dar nau­jie­na. Tie­siog žmo­nėms nu­sto­jus ūki­nin­kau­ti ver­tin­gos te­ri­to­ri­jos pra­de­da nyk­ti, už­žel­ti krū­mais ir me­džiais. Jų kas­met kirs­ti ne­ap­si­mo­ka, to­dėl į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi ka­no­pi­niai gy­vū­nai. Pa­vyz­džiui, Lat­vi­jo­je prie Pa­pės eže­ro ga­no­si avi­jau­čiai ir lau­ki­niai ark­liai“, – LŽ sa­kė ap­lin­ko­sau­gi­nin­kė.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke uni­ka­lias pie­vas, kad ne­apaug­tų krū­my­nais, sau­go lie­tu­viš­kų veis­lių avys, Žu­vin­to re­zer­va­te pel­kė­mis mau­ro­ja įspū­din­go sto­to He­re­for­do kar­vės. Avis ir ož­kas pa­ma­rio pa­lvė­se no­ri­ma įveisti ir Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke.

Nuo jų ban­do ne­at­si­lik­ti ir Skuo­do bei Kre­tin­gos ra­jo­nų te­ri­to­ri­jo­se esan­tis Sa­lan­tų re­gio­ni­nis par­kas (SRP). Į pa­gal­bą sau­gant di­džiau­sią Lie­tu­vo­je ka­da­gy­ną ir uni­ka­lų rie­du­ly­ną bus pa­si­telk­ti muf­lo­nai. Pa­sak SRP direk­to­riaus Mo­des­to Šeč­kaus, pro­jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ti per­nai ir bus baig­tas 2016 me­tais, o 20 muflonų ban­da į draus­ti­nį at­ke­liau­ti ga­lė­tų jau šių me­tų pa­bai­go­je.

Įdo­mu tai, kad aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je muf­lo­nus jau ban­dy­ta ap­gy­ven­din­ti Lie­tu­vo­je, Kai­šia­do­rių ir Aly­taus ra­jo­nuo­se, ta­čiau anuo­met pro­jek­tas pa­ty­rė fias­ko. Muf­lo­nų ak­li­ma­ti­za­vi­mas Lie­tu­vo­je vy­ko la­bai su­nkiai. Lais­vė­je gyvenančius žvė­ris iš­pjo­vė vil­kai ir val­ka­tau­jan­tys šu­nys, iš apt­va­rų pa­bė­gę muf­lo­nai žu­vo.

Ta­čiau, pa­sak SRP vyr. eko­lo­gės As­tos Ba­go­čie­nės, toks li­ki­mas bū­si­mų­jų Šauk­lių rie­du­ly­no gy­ven­to­jų ne­tu­rė­tų iš­tik­ti. „Pir­ma, anuo­met vil­kų bu­vo ge­ro­kai dau­giau, o mū­sų ra­jo­ne jų la­bai ma­žai. Ki­tas da­ly­kas – tai pa­ly­gin­ti pra­stos soviet­me­čiu nau­do­tos tvo­ros, ku­rios, ma­tyt, gy­vū­nams bu­vo leng­vai įvei­kia­mos. Mes aptver­si­me aukš­ta tink­li­ne tvo­ra, ku­ri dar bus gi­liau įkas­ta į že­mę, kad la­pės ir ki­ti gy­vū­nai ne­si­raus­tų. Kiek man ži­no­ma, muf­lo­nai yra sėk­min­gai auginami Lie­tu­vo­je, ta­čiau že­mės ūkiuo­se ar­ba zoo­lo­gi­jos so­duo­se. Laukinė­je gam­to­je muf­lo­nų ban­da bū­tų ap­gy­ven­din­ta pir­mą kar­tą po ke­lių de­šimt­me­čių“, – LŽ pa­sa­ko­jo biolo­gė.

Draus­ti­nio ap­sau­gos pro­jek­tas įgy­ven­di­na­mas dau­giau­sia Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis. Šiuo me­tu skaičiuojama, kad vie­no muf­lo­no kai­na sie­kia apie 1,5 tūkst. li­tų, ta­čiau ga­lu­ti­nės pir­ki­mo są­ly­gos pa­aiš­kės po at­vi­ro kon­kur­so.

Gro­žė­si­mės pa­ti­nų kautynėmis

Ap­gy­ven­din­ti muf­lo­nai Šauk­lių rie­du­ly­ne-ka­da­gy­ne tu­rė­tų tap­ti ne tik draus­ti­nio gam­to­vaiz­džio ap­sau­gos prie­mo­ne, bet ir sma­giu re­gi­niu lan­ky­to­jams.

„Muf­lo­nų ap­gy­ven­di­ni­mas su­si­jęs su rie­du­ly­no-ka­da­gy­no prie­žiū­ra, nes lio­vu­sis ga­ny­ti gal­vi­jus te­ri­to­ri­ja ima ap­žel­ti krū­mais ir su­me­dė­ju­siais au­ga­lais, nyks­ta jos ver­tin­ga­sis vaiz­das. Krei­pė­mės į vie­tos žmo­nes ir klausė­me, ar jie sutiktų ga­ny­ti avis rie­du­ly­ne, jei­gu jų par­ūpin­tu­me dy­kai, ta­čiau to­kių ne­at­si­ra­do. Tad nutarta įsi­gy­ti muf­lo­nų, ku­rie rie­du­ly­ne ti­krai ge­rai jau­sis. Jie nu­ės su­me­dė­ju­sią aug­me­ni­ją ir šo­ki­nė­da­mi per ak­me­nis ka­no­po­mis nu­spar­dys juos paslėpu­sias sa­ma­nas“, – pa­sa­ko­jo A. Ba­go­čie­nė.

Tad vie­na ke­lia­mų už­duo­čių ries­ta­ra­giams kal­nų avi­nams – ati­deng­ti Šauk­lių rie­du­ly­no ak­me­nis, ku­rių draus­ti­ny­je – dau­gy­bė. Nu­spar­džius sa­ma­nas gal iš­ryš­kė­tų ir ti­kra­sis rie­du­ly­no vaiz­das, apie ku­rį se­no­liai sukū­rė net le­gen­dą.

Esą ta di­de­lė ak­me­nų gau­sy­bė – šve­dų ka­riuo­me­nė, ku­ri la­bai se­niai už­puo­lė mū­sų kraš­tą, o pa­go­nių die­vai prieš­ų ka­rius pa­ver­tė ak­me­ni­mis.

„Vyk­dant pro­jek­tą bus nu­ties­ti nau­ji pa­žin­ti­niai ta­kai, iš­va­ly­ta te­ri­to­ri­ja, įreng­ti ste­bė­ji­mo bokš­te­liai. Gal iš vie­no jų bus ga­li­ma ste­bė­ti ne­nuo­ra­mų muf­lo­nų pa­ti­nų kau­ty­nes? Muf­lo­nai nuo­lat aiš­ki­na­si sa­vo hierarchinius san­ty­kius, susiremia, dau­žo­si ra­gais, dunk­si, vai­ko­si vie­nas ki­tą. Ma­no­ma, kad to­kios „tre­ni­ruo­tės“ net nau­din­gos muf­lo­nų ra­gams, jie nuo smū­gių tvir­tė­ja“, – tei­gė SRP eko­lo­gė.

Na­tū­ra­liai muf­lo­nai pa­pli­tę Kor­si­kos ir Sar­di­ni­jos sa­lo­se, o dirb­ti­nai įveis­ti dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...