captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stojimo rezultatai daliai aukštųjų uždegė geltonas ir raudonas lemputes

Norėdamos išgyventi, aukštosios mokyklos suskubo kurti ir siūlyti dešimtis naujų specialybių, tačiau užlipo ant to paties grėblio.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Norėdamos išgyventi, aukštosios mokyklos suskubo kurti ir siūlyti dešimtis naujų specialybių, tačiau užlipo ant to paties grėblio.

Apie pusšimtį siūlytų studijų programų teko uždaryti dar iki priėmimo. Pirmieji priėmimo rezultatai daliai aukštųjų įžiebė pavojaus lemputes: joms gresia jungtis arba užsidaryti.

Šeštadienį paskelbti pirmojo priėmimo etapo rezultatai rodo, kiek studijų krepšelių pritraukė šalies universitetai ir kolegijos. Absoliuti dauguma universitetų į valstybės finansuojamas vietas šįmet pritraukė mažiau studentų nei pernai.

Iš universitetų priimtųjų skaičius padidino tik Aleksandro Stulginskio universitetas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas.

Universitetas Krepšelių skaičius 2013 m. Krepšelių skaičius 2012 m.
Aleksandro Stulginskio universitetas 123 73
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 69 60
Kauno technologijos universitetas 1241 1316
Klaipėdos universitetas 294 306
Lietuvos edukologijos universitetas 361 374
Lietuvos muzikos ir teatro akademija 106 143
Lietuvos sporto universitetas 97 54
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 422 499
Mykolo Romerio universitetas 235 303
Šiaulių universitetas 160 209
Vilniaus dailės akademija 178 191
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1224 1429
Vilniaus universitetas 2573 2829
Vytauto Didžiojo universitetas 661 782


„Kur skaičiai matuojami keturiais ženklais, diskusijos nėra – ten viskas gerai. Kur skaičiai dviženkliai arba kad ir triženkliai, bet nelabai gausūs, ten ir atsiranda problemų. Nes visos mokyklos, norėdamos išgyventi, pasiūlė daug programų, vadinasi, pas juos į programą, nori nenori, pretenduoja mažai studentų ir jos turi galvoti apie kiekvienos jų vykdymo atsiperkamumą“, – apibendrina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Pasak P. Žiliuko, didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, net ir Klaipėdoje – didelių problemų nėra, čia situacija stabili. Tuo metu likusioms aukštosios verta sunerimti. Kolegijose didelių netikėtumų nėra, geresnius rezultatus šįmet demonstravo Kauno kolegija – priėmė 1534 studentus, kai pernai tokių buvo 1410.

Kita vertus, pastebi P. Žiliukas, šįmet sulaukta 10 proc. mažiau stojančiųjų, vadinasi, santykinai priėmimas į kai kurias aukštąsias išaugo.

„Dar 2-3 metus abiturientų nuosekliai mažės po 3000, tad, ko gero, ar geltona, ar raudona lemputė kaip kam jau užsidega. Metai, kiti – pačios aukštosios turės galvoti apie tam tikrą optimizavimą, jungimąsi“, – prognozuoja pašnekovas.

Beje, krito ir privačių aukštųjų mokyklų rodikliai. Jos studentus į valstybės finansuojamas vietas gali pritraukti siūlydamos studijų stipendijas. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla šįmet sulaukė tik 7 studentų su studijų stipendija (pernai buvo 42), ISM vadybos ir ekonomikos universitete priimtųjų sumažėjo nuo 175 iki 88.

Žadėtų programų neliko

Iš viso kolegijose ir universitetuose šįmet nebus vykdom apie 50 planuotų studijų programų. Vis dėlto LAMABPO prezidentas to nedramatizuoja, mat šįmet keitėsi priėmimo sistema: ministras įsakymu nebenustato, kiek studentų reikia pritraukti į tam tikrą studijų programą. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, pačios aukštosios sprendžia, kurias studijų programas palikti, o kurių planuotų šįmet atsisakyti. Iki šiol nesurinkus reikiamo studentų skaičiaus, vykdyti studijų programų nebuvo leidžiama.

„Dėl to nerentabilių programų sumažėjo. Tuo pačiu mokyklos pasižiūrėjo: jeigu joms neapsimoka, prieš paskutinį skaičiavimą kai kurių studijų programų atsisakyta. Matyti, kad daug kur vos vos išgyveno sociologija, kai kurios mokyklos šios studijų programos visai atsisakė. Tačiau dėl kitų sudėtinga sakyti: mokyklos prigaminę daug programų, po 4-5 tos pačios krypties, tai jos pasižiūrėjo, kurios populiaresnės ir kitų atsisakė“, – aiškina P. Žiliukas.

Pavyzdžiui, Šiaulių universitete neliko dailės, fizikos, matematikos, taikomosios biologijos studijų programų.

Aukštosios studijų programos gali atsisakyti ne tik dėl studentų trūkumo, bet ir, pavyzdžiui, prastos studijų bazės. Tačiau P. Žiliukas ramina, kad „numarintų“ nišinių programų nėra – jei, tarkime, vienur atsisakyta kokios nors specialybės, tos srities specialistai ruošiami kitur. Jo tvirtinimu, aukštosios paprasčiausiai planuoja, dėliojasi ir optimizuoja rinkdamosi iš didelio programų skaičiaus.

Šeštadienį paskelbti priėmimo rezultatai dar nėra galutiniai. Be 14 713 į nemokamas vietas pakviestų asmenų, dar 17 858 pakviesti studijuoti mokamose vietose. Paprastai pasiūlymo studijuoti mokamai atsisako du trečdaliai pakviestųjų. Po pirmojo priėmimo etapo likusios laisvos vietos bus padalyti papildomo priėmimo metu rugpjūčio 9-13 dienomis. Stojantiesiems dar bus pasiūlyta apie 400 tikslinių vietų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...