captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos dėstytojų mėnesio uždarbis – net iki 20 tūkst. Lt

Teisininkas ir dėstytojas Vaidotas Granickas viename interviu, kuriame kalbėjo apie mokslo darbų pirkimą, dėstytojus įvardijo kaip pažeidžiamą grupę, nes tai esą yra specialistai, gaunantys palyginti nedidelius atlyginimus. Vis dėlto 15min.lt kalbinti universitetų atstovai tvirtina, kad darbščiausi specialistai per mėnesį sugeba užsidirbti penkiaženkles pinigų sumas.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Teisininkas ir dėstytojas Vaidotas Granickas viename interviu, kuriame kalbėjo apie mokslo darbų pirkimą, dėstytojus įvardijo kaip pažeidžiamą grupę, nes tai esą yra specialistai, gaunantys palyginti nedidelius atlyginimus. Vis dėlto 15min.lt kalbinti universitetų atstovai tvirtina, kad darbščiausi specialistai per mėnesį sugeba užsidirbti penkiaženkles pinigų sumas.

Gauna daugiau nei rektorius

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį sudaro dvi sudedamosios dalys – pastovioji darbo užmokesčio dalis (tarnybinis atlyginimas) ir kintamoji darbo užmokesčio dalis (KDUD).

Pastovioji – apskaičiuojama padauginus bazinės mėnesinės algos (BMA) dydį iš universiteto tarybos nustatyto tarnybinio dėstytojo ar mokslo darbuotojo atlyginimo koeficiento. O kintamoji priklauso nuo konkrečių dėstytojo ar mokslo darbuotojo darbo rezultatų.

„Kintamoji dalis skiriama už atliktus darbus – už jungtinės su užsienio universitetais studijų programos sukūrimą bei įgyvendinimą, nacionalinės studijų programos sukūrimą ir įgyvendinimą, už studijų dalyko (modulio) parengimą anglų kalba ar studijų dalyko (modulio) sukūrimą ir įdiegimą elektroninėms studijoms, už mokslo publikacijas ir vadovėlius. Iš viso numatyta apie 20 atvejų, kai skiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis“, – 15min.lt aiškina MRU visuomenės informavimo vadybininkas Kęstutis Saldžiūnas.

Pavyzdžiui, orientuojantis į galutinius kolektyvinės dėstytojų veiklos rezultatus, darbo grupei už jungtinės su užsienio universitetais studijų programos sukūrimą ir įgyvendinimą gali būti skiriama iki 40 tūkst. Lt, už nacionalinės studijų programos sukūrimą ir įgyvendinimą – iki 15 tūkst. Lt.

„Žinoma, lėšos už studijų programų sukūrimą mokamos tik tada, kai šias programas pasirenka ir pradeda studijuoti reikiamas studentų skaičius“, – priduria K. Saldžiūnas.

Iš MRU 15min.lt pateiktų universiteto darbuotojų darbo užmokesčio 2012 m. duomenų matyti, kad maksimali suma, kurią, neatskaičius mokesčių, vieną iš praėjusių metų mėnesių uždirbo MRU dėstytojas yra 16 709 Lt. Palyginimui, universiteto rektorius praėjusiais metais, neatskaičius mokesčių, gaudavo 11 529 Lt.

Už rektorių daugiau gaunančių yra ir tarp Vilniaus universiteto (VU) dėstytojų.

„Rektoriaus maksimalus darbo užmokestis (su priedais ir priemokomis) nustatomas Senato nutarimu metams ir yra susietas su vidutiniu dėstytojų ir mokslininkų atlyginimu. Galimi atvejai, kai profesoriaus atlyginimas viršija rektoriaus atlyginimą“, – sako VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas.

Algą, pasak G. Binkausko, lemia užimamos dėstytojo pareigos, jo darbas moksliniuose projektuose, papildomas darbo krūvis (jei toks yra) ir papildomos vadovaujamos pareigos, pavyzdžiui, katedros vedėjo.

Per mėnesį – 20 tūkst. Lt

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojų dekanas dr. Šarūnas Abramavičius teigia, kad kaip ir daugumoje pasaulio universitetų, ypač – verslo mokyklų, taip ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete akademinio darbuotojo atlyginimas priklauso nuo kelių dedamųjų: akademinio darbuotojo išsimokslinimo, užimamų pareigų, veiklos pobūdžio – ar jis užsiima tyrimais, dėstymu, įmonių konsultavimu, ar turi administracinių pareigų, ar derina kelias veiklas.

„Vakaruose aukšto lygio tyrėjams įprasta gerokai daugiau mokėti nei dėstytojams, ir mes sukame ta linkme, tačiau kol kas vis dar daugiau galima uždirbti intensyviai dėstant. Vis dėlto akademiniai darbuotojai, konsultuojantys įmones arba vykdantys mokslinius tyrimus, savo atlyginimu jau lenkia kitus dėstytojus“, – tvirtina Š. Abramavičius.

Nežiūrint į tai, kad mūsų šalyje tai dar nėra labai įprasta, Vakarų šalyse dėstytojo atlyginimui svarbi ir jo akademinė sritis, pavyzdžiui, rinkodaros, teisės, finansų ar ekonomikos specialistai gali tikėtis didesnio užmokesčio nei kitų sričių socialinių mokslų specialistai.

„Nustatant dėstytojo atlyginimą taip pat įvertinamas ir jo darbo stažas, akademiniai pasiekimai, darbo krūvio apimtis. Ne mažiau svarbus ir akademinės institucijos finansinis pajėgumas, prestižas, žinomumas rinkoje, turimi ryšiai su verslu, valstybės institucijomis, rėmėjais“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojų dekanas.

Visų šių dedamųjų pasekmė – konkretus dėstytojo atlyginimas. Geriausiomis aplinkybėmis susijungus visiems minėtiems elementams, maksimalus atlyginimas gali siekti ir apie 20 tūkst. Lt per mėnesį.

„Vis dėlto reikia pripažinti, kad tiek gali uždirbti ir uždirba vienetai. Be to, tokie dėstytojai dirba ilgas darbo valandas, o jų darbo savaitė trunka ilgiau nei penkias darbo dienas“, – priduria Š. Abramavičius.

Yra dėstančių neatlygintinai

„Dėstytojas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (VU TVM) gali uždirbti iki 100 tūkst. Lt per metus. Didžiausią mėnesio atlyginimą būtų sunku pasakyti, nes dėstytojas minėtą sumą gali užsidirbti vykdydamas įvairias veiklas: dėstymas, dalyvavimas programų komiteto veiklose, baigiamųjų darbų vertinimas ir kitos projektinės veiklos“, – 15min.lt aiškina Studentų priėmimo ir komunikacijos centro direktorius Domantas Žičkus.

Mažiausias mėnesio atlyginimas visą darbo dieną dirbančiam VU TVM dėstytojui yra apie 2500 Lt.

„Pas mus dėsto ir verslo atstovai, kurie turi tik vieną ar dvi paskaitas per savaites, yra tokių, kurie skaito vieną ar kitą paskaitą neatlygintinai“, – teigė D. Žičkus. VU TVM direktoriaus atlyginimas yra lygus 70 MGL.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Viešosios komunikacijos direkcijos direktorė Dovilė Aleksandravičienė teigia, kad VGTU dėstytojų atlyginimai už pedagoginę veiklą svyruoja nuo 17 iki 54 BMA.

„Priklauso nuo įgyto pedagoginio laipsnio (lektorius, docentas ar profesorius) ir jo aktyvumo, kitaip tariant, mokslinės, visuomeninės, metodinės ir panašios veiklos“, – priduria ji.

Klaipėdos universitete (KU) dėstytojo atlyginimas priklauso nuo užimamų pareigų.

„Asistentas KU uždirba 1530–1650 Lt (neatskaičius mokesčių), priklausomai nuo darbo krūvio, lektorius: 1765–2000 Lt, lektorius daktaras: 2120–2590 Lt, docentas: 2355–3765 Lt, profesorius: 3530–4940 Lt. Prorektorių mėnesio alga: 5490 Lt, rektoriaus – 6100 Lt. Dėstytojai taip pat gali dalyvauti tarptautiniuose projektuose, mokslinėje veikloje“, – teigiama Klaipėdos universiteto atstovės spaudai Editos Valinčienės atsakyme portalui 15min.lt.

Profsąjunga: penkiaženkles sumas gauna universitetų vadovybė

„Realiai universitetų vadovybė kiekvieną mėnesį gauna penkiaženkles sumas, nes pagal Senato sprendimą už sudėtingus darbus gauna priedus iki 100 proc. Be to, yra administracija, dekanai, Senato nariai, kurie tikrai gauna tokias sumas“, – sako Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.


Pasak jos, dėstytojų atlyginimai priklauso nuo dėstomų valandų skaičiaus – jei dėstytojas dirba vienu etatu, tai, priklausomai nuo universiteto, docento atlyginimas svyruoja nuo 2200 iki 3500 Lt per mėnesį, profesoriaus – nuo 3000 iki 5000 Lt.

„Kaip jau sakiau, tai yra už vieną etatą. Dažniausiai visi dirba leidžiamu 1,5 etato, todėl ir atlyginimai padidėja 1,5 karto. Asistentų ir lektorių atlyginimai atitinkamai mažesni, nors kartais tai gali prilygti docentų atlyginimams, jeigu jie turi mokslinius laipsnius, pavyzdžiui, daktaro“, – aiškina A. Lapinskienė.

Pasak A.Lapinskienės, palyginti su Europos universitetų atlyginimų vidurkiais, jeigu lygintume vieną etatą, tai gauname mažiau kaip Lenkijoje du kartus, net mažiau kaip Latvijoje 1,5 karto, mažiau kaip Anglijoje iki 8–10 kartų. Tačiau man atrodo, kad reikia lyginti visame šalies kontekste, ten ir pragyvenimo lygis kitoks ir kainos kitos, todėl reikėtų lyginti ne kartais, o kiek įdedame į švietimą BVP ir kokią gauname grąžą“, – dėsto A. Lapinskienė.

Anot jos, dauguma dėstytojų stengiasi dalyvauti projektuose, tačiau tai ne visada pavyksta.

„Tai gali būti darbas ne pagal kuruojamą sritį. Juk negali muzikologas dalyvauti, sakysim, laivybos projekte ir t.t. Realiai apie 5 proc. dėstytojų sugeba derinti dėstomąjį darbą su projektais. Tai milžiniškas krūvis ir reikia dirbti po 18 val. per dieną, tad uždirbtos penkiaženklės sumos kainuoja sveikatą, šeimos laiką ir visa kita“, – komentuoja A. Lapinskienė.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...