captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėda trumpam virs karališku miestu

Jau penktadienį uostamiestis paskelbs 54-osios Jūrų šventės pradžią. Trims dienoms miestas virs Jūros šventės karalyste, kurios vėliava pirmą kartą suplevėsuos virš miesto rotušės. Čia prieš daugiau kaip 200 metų buvo Prūsijos karalienės Luizės rezidencija.
T. Umaro (BFL) nuotr.
T. Umaro (BFL) nuotr.

Jau penktadienį uostamiestis paskelbs 54-osios Jūrų šventės pradžią. Trims dienoms miestas virs Jūros šventės karalyste, kurios vėliava pirmą kartą suplevėsuos virš miesto rotušės. Čia prieš daugiau kaip 200 metų buvo Prūsijos karalienės Luizės rezidencija.

Kaip gimė mintis nors trumpam Klaipėdą paversti karališku miestu, šventės organizatoriai sako nebeprisimenantys, tačiau idėją pasufleravo Prūsijos karalienė Luizė, kuri Napoleonui užėmus didžiąją dalį Prūsijos,1807-ųjų sausį kartu su šeima atvyko į vienintelį likusį laisvą miestą šiaurės rytuose – Klaipėdą – ir prabuvo čia visus metus. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.

„Karališkoji miesto patirtis, kuri galbūt dar nėra išpopuliarinta ir menkai pažįstama visuomenei, bei įvairios jūrinės pasakos ir legendos, kuriose apstu įvairių stichijų valdovų – bangpūčių, perkūnų, dievaitė Jūratė, gintarinė pilis, gintarinė karūna – visa tai dėliojosi, dėliojosi, kol susiklostė toks vieningas moto – Jūros šventės karalystė“, – sako viešosios įstaigos „Klaipėdos šventė“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Jūros šventės karalystė pasipuoš išskirtinėmis skulptūrinėmis kompozicijomis – „Karūna“ ir „Muzikiniu vežimu“. Šiuos karalystės simbolius sukūrusio ilgamečio šventės dailininko Anatolijaus Klemencovo kieme dėliojami paskutiniai akcentai ir penktadienio rytą aštuonių metrų aukščio Karūna iškils Atgimimo aikštėje.

„Kiekvienas paprastas mirtingasis galės ateiti po karūna, pasijusti Klaipėdos šeimininku, o gal ir ne Klaipėdos šeimininku, gal jis pasijus pasaulio šeimininku“, – svarsto „Jūros šventės“ dailininkas A. Klemencovas.

„Muzikinis vežimas“, stovėsiantis Jūros šventės prieigose, Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje, į Jūros šventės karalystę atveš keliaujančius artistus ir muzikantus, trubadūrus, kurie meilės melodijomis ir eilėmis apipils kiekvieną karalystės damą. Vežime stovėsiančiu pianinu galės pagroti kiekvienas.

Miestą tradiciškai papuoš ir vėliavos. Jūros šventės organizatoriai žada, kad netrūks ne tik karališkų, bet ir jūrinių renginių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...