captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas leido organizuoti eitynes „Už lygybę“ Gedimino prospekte

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Vilniaus m. savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad susirinkimų laisvės ribojimas užkirstų kelią vienos iš pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimui, ir įpareigojo atsakovą iki ketvirtadienio suderinti su pareiškėju Lietuvos gėjų lyga eitynių vietą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Vilniaus m. savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad susirinkimų laisvės ribojimas užkirstų kelią vienos iš pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimui, ir įpareigojo atsakovą iki ketvirtadienio suderinti su pareiškėju Lietuvos gėjų lyga eitynių vietą.

Paskelbtas teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Prireikė 7 mėnesių įrodyti, kad žmogaus teisės Lietuvoje egzistuoja ir Gedimino prospektas priklauso visiems“, – teismo sprendimą komentavo Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.

„Faktiškai šiandien bet kas bet kada, jei turi idėją kovoti už teises ir pasipiktinti savivaldybe, Seimu, Vyriausybe, ateis į savivaldybę, atneš į Administracinę komisiją prašymą ir tas prašymas bus bet kokiu atveju tenkintinas – tai sudaro nemažai problemų normaliam miesto funkcionavimui“, – tvirtina Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Primename, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos įsakymo, kuriuo nebuvo suderinti pareiškėjo asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių laikas, vieta ir forma, teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą, tačiau atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad susirinkimo organizatoriams įstatymas nesuteikia teisės besąlygiškai pasirinkti susirinkimo vietą.

Kaip nustatė bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija, eitynės ir laikas – liepos 27 d. (šeštadienį) 13–16 val. – šalių buvo suderinta, todėl šioje byloje buvo nagrinėjamas tik ginčas, kilęs dėl minėtų eitynių vietos suderinimo.

Anot LVAT, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į taikius susirinkimus.

„Ši teisė yra fundamentali demokratinėje visuomenėje, todėl ją riboti galima tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves, ribojant šią laisvę turi būti laikomasi proporcingumo principo. Asmens teisę į taikius susirinkimus taip pat garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kiti tarptautiniai bei Europos Sąjungos teisės aktai, kurie yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis“, – rašoma LVAT pranešime spaudai.

LVAT teisėjų kolegija, sprendusi, ar nagrinėjamu atveju ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Vertindama tokio ribojimo pagrįstumą ir proporcingumą, LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad „demokratija nereiškia paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo. Garantuodama demokratinį pliuralizmą, valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms“.

LVAT teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, jog teisės į susirinkimų laisvę ribojimas byloje vertinamu atveju nebuvo pagrįstas, nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nusprendė, kad atsakovo nurodyti argumentai negali būti pripažinti pagrįstais ir pakankamais siekiant apriboti vieną iš pagrindinių demokratinės valstybės teisių.

LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykstant eitynėms pareiškėjo pasirinktoje vietoje bus užtikrinta tinkama asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyra, o atsakovas neįrodė būtinybės nagrinėjamu atveju riboti teisę į susirinkimų laisvę, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. 

Vis dėlto, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes LVAT teisėjų kolegija nusprendė atsakovui nustatyti konkretų terminą (iki 2013 m. liepos 25 d. 11 val. 00 min.), per kurį jis privalo suderinti su pareiškėju organizuojamų eitynių vietą.

Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 metais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...