captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtininkas: Vilnių puolusios skruzdės – normalus reiškinys

Dažnas vilnietis ketvirtadienį sostinėje pastebėjo skraidančias ir ant šaligatvių ropojančias skruzdes. Aplinkosaugininkai sako, kad toks reiškinys neturėtų stebinti – atvėsus orams vyksta skruzdžių poravimosi metas, ir vabzdžiai ieško naujos vietos skruzdėlynams.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Dažnas vilnietis ketvirtadienį sostinėje pastebėjo skraidančias ir ant šaligatvių ropojančias skruzdes. Aplinkosaugininkai sako, kad toks reiškinys neturėtų stebinti – atvėsus orams vyksta skruzdžių poravimosi metas, ir vabzdžiai ieško naujos vietos skruzdėlynams.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, gausūs skruzdžių spiečiai – joks reiškinys, tai – elementarus skruzdėlių gyvenimo periodas.

„Dažniausiai tai įvyksta, jeigu būna atvėsimas, įvairiu vasaros metu“, – naujienų agentūrai ELTA sakė S. Paltanavičius.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje randama 40–60 skruzdžių rūšių, jos pagal savo biologiją gyvena skirtingai, vienos gyvena miškuose, kitos – pievose, dirvožemyje, medžiuose ir pan. Tačiau, anot gamtininko, simptomatiška tai, kad po atvėsimo jos išsirita iš kiaušinėlių.

„Po atvėsimo, kai atšyla ir yra didelė drėgmė, skruzdėlynuose iš kiaušinėlių išsirita lytiniai individai. Kiekviename skruzdėlyne gyvena viena motina, kuri deda kiaušinėlius, gali veistis, ir tūkstančiai, o kai kur dešimtys ir šimtai tūkstančių skruzdžių darbininkių, kurios yra ne lytiniai individai – jos nededa kiaušinėlių, tiktai dirba. Dabar išsiritę patinai ir patelės ore skraido, patinai apvaisina pateles“, – aiškino pašnekovas.

S. Paltanavičius sakė, kad skruzdėms sparneliai reikalingi tam, kad šios galėtų perskristi į kitą vietą ir kurti naujus skruzdėlynus, plėsti savo gyvenamąją erdvę. Skruzdės priklausomai nuo vėjo krypties gali nuskristi ir toli, nors šiaip skrenda prastai. Šis skraidymas gali trukti dieną pusantros.

„Sakykime, jeigu tai įvyktų prie jūros ir į jūrą pūstų vėjas, tai vėl būtų panašiai kaip su grambuoliais, būtų pilna jūra, sakytų, „kas čia įvyko“. Čia nieko neįvyko, tiesiog reikia žiūrėti, iš kur vėjas pučia, ir rasime atsakymą“, – patarė specialistas.

Tokia skruzdžių „migracija“ tarpais, anot gamtininko, vyksta nuo gegužės vidurio iki rugsėjo.

„Naujoje vietoje, kai tos skruzdės su sparneliais nusileidžia, jų trapūs sparneliai nulūžta ir po kiek laiko net nepasakytum (kad kažkas buvo – ELTA). Patinėliai greitai žūsta, o patelės tampa motinomis ir pradeda kurti naują skruzdėlyną“, – sakė S. Paltanavičius.

Penktadienį bent Vilniuje skruzdžių skraiduolių jau nesimatė.

Sinoptikai artimiausiomis dienomis žada vėsesnius ir lietingus orus.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...