captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vasaros savaitgalį traumatologams – pats darbymetis

Iš anksto negalėdami prognozuoti, kaip ir kiek susižalojusių pacientų sulauks, pačiame Kauno centre esančio Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto gydytojai pagal daugiametę patirtį žino, jog savaitgalio dienomis jų tikrai bus daugiau nei, tarkim, trečiadienį ar ketvirtadienį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Iš anksto negalėdami prognozuoti, kaip ir kiek susižalojusių pacientų sulauks, pačiame Kauno centre esančio Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto gydytojai pagal daugiametę patirtį žino, jog savaitgalio dienomis jų tikrai bus daugiau nei, tarkim, trečiadienį ar ketvirtadienį.

Kai po penkių darbo dienų daug kas dvi dienas ilsisi, tai traumatologams vasaros savaitgalį – pats darbymetis. Net ir lietingomis dienomis ligoninėje prie gydytojų kabinetų susidaro kai kada visai netrumpos kvalifikuotų medikų pagalbos laukiančiųjų eilės. Šios ligoninės traumatologai pacientus priiminėja visą parą.

Pasak Traumatologijos punkto vedėjo Raimondo Kunicko, vasaros traumas galima suskirstyti į dvi grupes: traumos, patirtos pramogaujant ir patirtos dirbant.

„Galima net paironizuoti, kad mes puikiausiai net neišeidami iš ligoninės sužinom, kada prasideda derliaus rinkimo metas. Va, pasirodė pirmieji obuoliai – ir sulaukėm 90-mečio senolio. Norėdamas nusiskinti obuolį jis paslydo, krito ir patyrė labai sunkią traumą dėl šlaunikaulio kaklo lūžio. Nemanykit, kad tik senyvo amžiaus žmonės neatsargūs, – atvyksta pas mus ir kur kas jaunesnių pacientų, susižalojusių sode ar kieme. Pavyzdžiui, pjauna basomis žolę, netyčia užsitraukia ant savęs veikiančią žoliapjovę ar pirštus įkiša norėdami iškrapštyti įsivėlusias žolės nuopjovas. Visko netikėto ir skaudaus gali nutikti genint medžius.

Nemažai traumų pasitaiko statybose. Ypač jei statybininkais nusprendžia pabūti tie, kurie tik įsivaizduoja, koks tai darbas. Neturi jokių įgūdžių, dirba savarankiškai, laisvalaikiu, taip sakant, prie namų. Taupo, kad nereikėtų profesionalų samdyti. Jei susižeidžia, tai to taupumo efekto nė pėdsakų nelieka.

Susižaloja kartais žmonės apdirbdami medieną, nenaudodami būtinų apsaugų, neturėdami įgūdžių ir nesuprasdami, ką daro“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjas gydytojas R. Kunickas.

Iš vadinamųjų laisvalaikio traumų jis pirmiausia paminėjo padažnėjusius susižalojimų atvejus maudantis. Dalies tų atvejų nė nebūtų, jei žmonės gerbtų vieni kitus, nedaužytų pakrantėse kokių butelių ir nemėtytų duženų į vandenį. Stiklo šukės, ant jų užmynus, gali ir pėdos sausgysles perpjauti. O tai, gydytojo teigimu, – labai rimta trauma, ne koks lengvai išgydomas odos įbrėžimas.

Dar gydytoją traumatologą R. Kunicką stebina tai, kad retas pasimoko iš svetimų klaidų, jas kartoja, tuomet sulaukia skaudžių pasekmių, kurios gali atsiliepti visą gyvenimą. Taip dažnai nutinka tiems, kurie mėgsta šokinėti į vandenį, ypač, kai net nežino, koks vandens telkinio dugnas.

Prie pavojingų laisvalaikio užsiėmimų traumatologai linkę priskirti ir važinėjimą vandens motociklais, neturint tam įgūdžių, nevilkit gelbėjimo liemenių, apskritai nesirūpinant savo saugumu. Būna, susižaloja ir sausuma keturračiais važiuodami didelio garso ir greičio mėgėjai. Deja, pernelyg dažnos ir kitų autoįvykių metu patirtos traumos.

Medikų pagalbos kartais prireikia ir dviratininkams, riedučių ar riedlenčių sporto mėgėjams. Šiuo metu Kauno klinikinėje ligoninėje po operacijos tebegydoma jauna dviratininkė, kuri nukritusi nuo savosios transporto priemonės, patyrė galvos traumą ir žastikaulio lūžį.

„Žinoma, daugelį vasaros laisvalaikio traumų galima priskirti prie nelaimingų atsitikimų, nutikusių, tarkim, dėl neatsargumo ar neatidumo, įgūdžių stokos. Tačiau susižalojimų dėl girtavimo, smurtavimo taip negali vadinti.

Pjautinės, durtinės ir kitokios žaizdos – traumatologų kasdienybė. Apmaudu, bet tokių traumų vasarą netgi daugiau nei žiemą. Vasaros atostogos ar apskritai žmogus nedirba ištisus metus, supratimo apie turiningą poilsį nėra – jei ūžia, tai ūžia. Visiškas atsipalaidavimas, atsakomybės – jokios. O paskui medikų pagalbos reikia. Ir nepigiai kainuojančio valstybei gydymo“, – Eltai sakė Traumatologijos punkto vedėjas R. Kunickas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...