captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai bijo džiaugtis, nes nuogąstauja, kad laimė išslys pro pirštus

Socialinis projektas „Laimės barometras“ visą savaitę skaičiavo Vilniaus ir kitų Lietuvos bei pasaulio miestų laimės indeksus. Per šį laikotarpį sulaukta netikėtų vilniečių nuotaikų svyravimų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Socialinis projektas „Laimės barometras“ visą savaitę skaičiavo Vilniaus ir kitų Lietuvos bei pasaulio miestų laimės indeksus. Per šį laikotarpį sulaukta netikėtų vilniečių nuotaikų svyravimų.

Antradienį buvo pristatyti pirmieji laimės indeksų rezultatai. Per savaitę savo laimės indeksą barometre nustatė apie 5 tūkst. vilniečių. Tačiau iš viso apie savo emocinę būseną internetinėje svetainėje pranešė dvigubai daugiau žmonių – ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio.

„Pirmąją savaitę projektas iš esmės buvo orientuotas į vilniečius. Kiti jame dalyvavę žmonės buvo atsitiktiniai lankytojai, apie mūsų sistemą išgirdę iš žiniasklaidos ar netikėtai radę ją per interneto paieškos sistemas“, – aiškino projekto iniciatorius Artūras Jonkus.

Todėl savo emocijas „Laimės barometre“ reiškė net Tokijo, Rio De Žaneiro, Amsterdamo ir kitų pasaulio didmiesčių gyventojai. Nemažai lankytojų į interneto svetainę www.happybarometer.com atklydo ir iš Londono bei Dublino.

„Matyt, tai buvo mūsų išeivijos atstovai“, – svarstė A. Jonkus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad reprezentatyviais galima laikyti tik duomenis, atplaukusius iš vilniečių kompiuterių.

Estai ir latviai – laimingesni

6,1 – toks vilniečių nuotaikos vidurkis, skaičiuojant dešimtbalėje sistemoje. „Lietuvai tai yra palyginti neblogai“, – pastebėjo A. Jonkus.

„Galiu paskelbti gerą žinią vilniečiams, kuri gali tapti pagrindu būti laimingesniems: kitais metais Vilniaus miesto biudžetas bus didesnis. „Laimės barometras“ gali būti labai geras instrumentas politikams, vertinant, po kokių sprendimų miestiečiai jaučiasi laimingesni, kaip kinta jų nuotaikos. Tiesa, galbūt nuotaikos nereikėtų vertinti iškart po viešojo transporto pertvarkos pradžios“, – pajuokavo sostinės meras Artūras Zuokas.

Pirmosios „Laimės barometro“ savaitės rezultatų pristatyme dalyvavusi psichiatrė Aušra Deksnytė atkreipė dėmesį, kad žmonių laimė nebūtinai proporcinga jų finansinei situacijai.

„Laimė nėra medicininė kategorija. Tai yra gerovės būsena – psichinis ir fizinis komfortas, pasireiškiantis geromis emocijomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad ekonomika laimei turi tik iki 60 proc. įtakos. Iš dešimties laimingiausių pasaulio valstybių septynios yra Lotynų Amerikoje, kuri iš esmės nėra labai turtinga“, – atkreipė dėmesį psichiatrė.

Be to, ji pažymėjo, kad už lietuvius jaučiasi laimingesni ir latviai bei estai.

„Iš esmės lietuviai yra pakankamai ekspresyvūs ir temperamentingi, tačiau nelinkę reikšti savo emocijų. Jie išmoksta šaltai reaguoti į bet ką, nemoka džiaugtis mažais dalykais“, – sakė A. Deksnytė.

Galbūt tokią elgseną lemia ir mentalitetas, iš praeities atėję prietarai: „Juoksies ryte – verksi vakare“ ir pan. Bijoma džiaugtis, nes laimė gali nusisukti.

Rekomendacija: dvi savaitės blogos nuotaikos – ir pas psichologą

A.Deksnytė atkreipė dėmesį, kad vertėtų susirūpinti, jei neigiamos nuotaikos vyrauja maždaug dvi savaites, kai visiškai nedžiugina dalykai, kurie anksčiau suteikdavo laimės.

„Tačiau lietuviai labai kantrūs, todėl į specialistus kreipiasi daug vėliau. Geriausiu atveju apsilanko po dviejų trijų mėnesių. Tačiau tai yra labai anksti. Paprastai praeina pusmetis, kartais net metai ar dveji. Žmonės tiesiog pripranta prie blogos būsenos. Daug kam sakau: „Dar turėsite išmokti gyventi džiaugsmingai“, – pasakojo A.Deksnytė.

Išsilavinimas irgi turi įtakos žmonių laimei. Tarkime, Kanada, turinti didžiausią išsilavinusių žmonių skaičių, yra laimingiausia šalis pasaulyje.

A.Jonkus išreiškė viltį, kad projektas „Laimės baromentras“ padės žmonėms daugiau šypsotis ir daugiau dėmesio skirti savo emocijoms, jų stebėjimui.

„Praėjusią savaitę projektas gyvavo tik internete, nuo šiandien nuotaiką jau galima fiksuoti ir lauko reklamoje. Vilniaus yra pirmasis ir vienintelis miestas pasaulyje, kuris nuolat transliuoja, kokia miesto savijauta“, – patikino A. Jonkus.

Jis tikisi, kad prie projekto aktyviai prisijungs ir kiti šalies miestai.

„Tokiu atveju galėsime lyginti miestus vieną su kitu, stebėti nuotaikų kaitos istoriją, įvertinti, kaip žmonių emocijos priklauso nuo tam tikrų įvykių ar metų laiko“, – kalbėjo A. Jonkus.

Pirmosios savaitės vilniečių nuotaikos stebėjimai parodė, kad anksti ryte jie jaučiasi laimingesni, dieną laimės indeksas smunka, o vakare vėl pagyvėja. Penktadienį miestiečių laimė tryško per kraštus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...