captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugėja norinčiųjų įsigyti miško

Lietuvos miestuose nuosavybė dar negrąžinta penktadaliui savininkų. Kol kas nepavyksta, kaip tikėtasi, surinkti lėšų kompensacijoms iš aukcionuose parduodamų rezervinių valstybės miškų. Seimui nepritarus Vyriausybės siūlymui savininkams už negrąžintą žemę atlyginti mišku, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sako esantys nežinioje – neaišku, kiek miško sklypų reiktų rengti parduoti aukcionuose, o kiek palikti kaip atlygį savininkams natūra.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvos miestuose nuosavybė dar negrąžinta penktadaliui savininkų. Kol kas nepavyksta, kaip tikėtasi, surinkti lėšų kompensacijoms iš aukcionuose parduodamų rezervinių valstybės miškų. Seimui nepritarus Vyriausybės siūlymui savininkams už negrąžintą žemę atlyginti mišku, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sako esantys nežinioje – neaišku, kiek miško sklypų reiktų rengti parduoti aukcionuose, o kiek palikti kaip atlygį savininkams natūra.

Iki šiol valdžia neatsiskaito su penktadaliu arba 12 tūkst. savininkų už miestuose turėtą žemę. Pasak valdininkų, miestuose beveik nelikę laisvų žemės plotų, kuriuos galėtų sugrąžinti.

Ankstesnė vyriausybė apsisprendė kompensuoti už žemę pinigais, tam lėšų sukaupiant pardavus dalį valstybės miškų, anksčiau rezervuotų grąžinti savininkams.

 Iš aukcionų tikėtasi surinkti iki 300 mln. litų, tačiau lūkesčiai nepasiteisino. Pernai iš 32 aukcionuose parduotų sklypų, 26 pirkti 15 metų išsimokėtinai. Iš karto sumokėjus dešimtadalį kainos į valstybės biudžetą įplaukė 100 tūkst. litų, nors tokio miško vertė daugiau nei dešimteriopai didesnė – 2,6 mln. lt.

Nuogąstauta, kad kai kurie pirkėjai gali iškirsti mišką ir dingti neatsiskaitę su valstybe.

„Vyriausybei susigriebus [pastebėta], kad liko tik 6 pasirašytos sutartys. Šiuos miškus norėjo nupirkti viena firma ir tie šeši sklypai beveik vienos firmos. Jei ir toliau taip būtų buvę, tai galėjo ir taip nutikti, kad iškirstų, paimtų miškus“, – aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža.

Nuo pernai gruodžio uždraudus už aukcione įsigytus miškus atsiskaityti išsimokėtinai, 20-ies sklypų bendrovės atsisakė.

„Buvo pakeistos sąlygos ir teisės aktuose įforminta, kad kirsti miško galima tik tiek, kiek įmokėta už jį įmokų“, – pabrėžė Nacionalinės žemės tvarkymo tarnybos departamento direktorius Algis Bagdonas.

Šiemet už rezervinius miškus surinkta per 100 tūkst. litų. Pirkėjai aukcione dažniausiai įsigyja nedidelius sklypus, už hektarą sumoka po 3–5 tūkst. litų. Pasak valdininkų, vis daugiau norinčiųjų įsigyti miško. Esą šiandien aukcione parduota per 20 hektarų.

„Valstybės žemės fondas, kuris rengia aukcionus, yra parengęs pardavimui 40 sklypų. Mes dabar turim suprojektavę apie 2 tūkst. sklypų miškų. Ir nuo to, kokius sprendimus priims Vyriausybė ir  Seimas, priklausys ir tai, ar tie miškai bus teikiami kaip kompensacija už negrąžintą žemę, ar jie bus teikiami į aukcionus pardavimui“, – komentavo A. Bagdonas.

Birželį Vyriausybė parengė įstatymo projektą už negrąžintą žemę miestuose atlyginti mišku. Tačiau tokiam projektui nepritarė Seimas ir grąžino jį rengėjams tobulinti. Tikimasi, kad rudenį Seimas grįš prie šio projekto.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...