captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas antras kelyje sužalotas pėsčiasis dėl avarijos yra kaltas pats

Keliuose žūstantys pėstieji yra viena opiausių saugaus eismo problemų Lietuvoje. Remiantis statistikos duomenimis, kiekvienais metais žuvusiųjų pėsčiųjų kiekis sudaro apie 35 proc. visų žuvusiųjų kelyje. Nemaža jų dalis tragiško likimo sulaukia dėl savo neatidumo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Keliuose žūstantys pėstieji yra viena opiausių saugaus eismo problemų Lietuvoje. Remiantis statistikos duomenimis, kiekvienais metais žuvusiųjų pėsčiųjų kiekis sudaro apie 35 proc. visų žuvusiųjų kelyje. Nemaža jų dalis tragiško likimo sulaukia dėl savo neatidumo.

Kaltas neatsargumas

Pėsčiųjų žūtims dažnai įtakos turi jų pačių neatsargumas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pateikia statistiką, kad daugiau nei pusė visų eismo įvykių su pėsčiaisiais įvyko dėl jų kaltės. „Dažnai galima rasti tokius duomenis – ėjo ne ta kelio puse, neįsitikinęs savo saugumu kirto kelio važiuojamąją dalį, per kelią ėjo blogo matomumo kelio ruože, tamsiu paros metu nesegėjo atšvaito ir pan.“, – sako N. Abukauskas.

Pasak saugaus eismo specialisto, itin opi problema – kelio važiuojamojoje dalyje gulintyis ar kelio viduriu einantys pėstieji. „Tokie dažniausiai yra apsvaigę nuo alkoholio. Nors ir keista, tokiomis aplinkybėmis žuvę pėstieji Lietuvoje sudaro iki 10 proc. visų žuvusių pėsčiųjų“, – stebisi Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Miestų teritorijose ryškėja ir dar viena skaudi tendencija – daug pėsčiųjų žūva perėjose. Vidutiniškai – 40–50 proc., o kai kuriais atvejais net iki 80 proc. visų eismo įvykių su pėsčiaisiais įvyksta būtent perėjose.

Visi žuvę – be atšvaitų

N. Abukauskas pateikia ir dar vieną iškalbingą statistikos skaičių: vieną „tamsiausių“ mėnesių metuose, lapkritį, 2012 metais Lietuvos keliuose žuvo 44 žmonės, iš kurių 22 – pėstieji. Visi kelyje gyvenimą baigę pėstieji nesegėjo atšvaitų. „Vairuojantys automobilius tai gali tik patvirtinti: atšvaitą dėvintis žmogus yra matomas iš daug didesnio atstumo, todėl lieka laiko įvertinti situaciją, sumažinti greitį ir saugiai prasilenkti su pėsčiuoju“, – teigia specialistas.

2012-ųjų pabaigoje vykdyti tyrimai atskleidė, kad tik apie ketvirtadalis visų pėsčiųj nešioja atšvaitus. Ironiška, kad 2013-ųjų pradžioje visoje Lietuvoje policijos pareigūnai kartu su LAKD specialistais atliko daugybę reidų, kurių metu buvo išaiškinta, kad daugelis atšvaito neprisisegusių žmonių jį turėjo kišenėje ar rankinuke.

Saugaus eismo skyriaus vedėjas tikino, kad kiekvienais metais įvairių renginių ir konkursų metu išplatinama daugiau nei 100 tūkst. atšvaitų, liemenių ir žibintuvėlių. Tačiau atšvaitų nešiojimas žmonėms dar netapo norma.

Nuobaudos skirtos auklėjimui

Pėstiesiems nustatytų kelių eismo taisyklių nesilaikantys žmonės yra baudžiami. Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pritaria, kad nedrausmingi pėstieji sukelia eismo įvykius ir dažniausiai patys juose nukenčia.  Anot jo, baudos pėstiesiems  skiriamos labiau dėl jų pačių auklėjimo, o ne pasipelnymo.

D. Šalomskas įsitikinęs, kad efektyviausiai pagerinti saugumą leistų visų eismo dalyvių, įskaitant ir pačius pėsčiuosius, sąmoningumas. Taip pat – nuolatinis eismo dalyvių švietimas.

LAKD atstovas N. Abukauskas teigia, kad be dalinamų atšvaitų, kiekvienais metais parengiama ir išleidžiama mokomoji-edukacinė medžiaga pėsčiųjų saugaus elgesio skatinimui, atšvaitų dėvėjimo agitavimui. Šiais metais planuojama vykdyti plataus masto švietėjiško pobūdžio projektą, kurio metu žmonės, bus skatinami nešioti atšvaitus, tiesiog, kad tai taptų norma.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...