captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos jaunimas politiškai išprusęs, bet pasyvesnis nei kiti europiečiai

Lietuvos jaunimas politiškai išprusęs, tačiau pasyviau dalyvauja demokratiniame Europos gyvenime nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių jaunimas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos jaunimas politiškai išprusęs, tačiau pasyviau dalyvauja demokratiniame Europos gyvenime nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių jaunimas.

Per pastaruosius 3 metus vietos, regioninio arba nacionalinio lygio politiniuose rinkimuose balsavo mažiau nei kas antras, arba 48 proc. Lietuvos jaunų žmonių. Palyginimui, ES šalyse įvairaus pobūdžio rinkimuose dalyvauja 56 proc. jaunų gyventojų nuo 15 iki 30 metų.

Tai parodė TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas apie jaunimo balsavimą ir ketinimus kandidatuoti šalies ir Europos Parlamento rinkimuose.

Apie tiesioginius rinkimus į Europos Parlamentą žino 7 iš 10 jaunųjų lietuvių. Tai yra pusantro karto daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Teiginį, kad Europos Parlamento narius tiesiogiai renka kiekvienos ES valstybės narės piliečiai, patvirtino dauguma, t. y. 70 proc. 15–30 metų šalies gyventojų. Visose ES šalyse bendrai šis rodiklis siekia tik 47 proc.

Maždaug du iš dešimties jaunų lietuvių yra užtikrinti arba svarstytų galimybę kandidatuoti politiniuose rinkimuose. Apie sprendimą niekada nekandidatuoti politiniuose rinkimuose pareiškė 78 proc. Lietuvos ir 79 proc. visų ES šalių jaunimo.

Artėjant kitų metų rinkimams į Europos Parlamentą, savo pilietinę valią daugiau linkęs pareikšti kitų ES šalių jaunimas. Lietuviai nusiteikę pasyviau. Pavyzdžiui, 2014 metais rinkimuose į Europos Parlamentą ketina balsuoti tik 16 proc. Lietuvos jaunimo. Tuo metu kitose ES šalyse šis rodiklis siekia 28 proc. Artėjančiuose rinkimuose atsisako balsuoti 13 proc. Lietuvos jaunimo. Beje, jaunos Lietuvos moterys dažniau nei vyrai teigė, kad tikrai balsuotų kituose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Lietuvos jaunimas, ketinantis balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą, teigė, jog balsuotų juose, nes demokratija ir rinkimai į Europos Parlamentą yra svarbūs dalykai. Taip mano absoliuti dauguma respondentų. 85 proc. šių jaunuolių taip pat tiki, kad tai yra teisingas būdas paveikti politinių sprendimų priėmimą.

Kaip tris svarbiausias priežastis nebalsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą 2014 metais, 72 proc. jaunų lietuvių nurodė, kad jų balsas nieko nepakeis, 65 proc. mano esą nepakankamai informuoti, kad balsuotų, o kiek mažiau, t. y. 60 proc. jaunimo teigė, kad Europos Parlamentas nepakankamai sprendžia jiems poveikio turinčias problemas. Kitose Europos šalyse šie rodikliai yra mažesni.

Tyrimo „Europos jaunimas: dalyvavimas demokratiniame gyvenime“ metu telefonu apklausti 500 Lietuvos ir 12 927 kitų ES šalių gyventojai nuo 15 iki 30 metų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...