captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Sabatauskas: už sprendimą drausmės byla teisėjui keliama būti negali

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad nei prezidentė, nei Teisėjų tarybos pirmininkas negali nei reikalauti jokio teisėjo pasitraukimo iš pareigų, nei organizuoti drausmės bylų jam už procesinį sprendimą, kuris formaliai nepažeidžia jokių teisės aktų.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigia, kad nei prezidentė, nei Teisėjų tarybos pirmininkas negali nei reikalauti jokio teisėjo pasitraukimo iš pareigų, nei organizuoti drausmės bylų jam už procesinį sprendimą, kuris formaliai nepažeidžia jokių teisės aktų.

Taip J. Sabatauskas komentavo Teisėjų tarybos penktadienį svarstytą Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Gedimino Viederio istoriją.

„Šiaip už sprendimus teisėjas kaip ir negali būti atleistas. Nebent būtų nustatyta, kad jis šiurkščiai pažeidė įstatymus arba jo sprendimas buvo paveiktas korupcinių aplinkybių, bet tai turi būti aiškiai nustatyta. Už sprendimą taip pat negali būti keliama drausmės byla, jeigu jis yra priimtas laiku“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.

Pasak jo, teisėjui atsakomybė gali būti taikoma, jei jis, pavyzdžiui, vilkino sprendimo priėmimą ar kitaip nepaisė įstatymuose numatytos tvarkos. Tačiau tuo atveju, jei sprendimas buvo kito teismo pakeistas arba kam nors nepatiko, teisėjo atsakomybės reikalauti – nevalia.

„Iš principo, net ir esant netinkamam, kaip vėliau nustatė aukštesnysis teismas, bet formaliai teisėtai priimtam teisėjo sprendimui, galioja teisėjo neliečiamumo principas. Grynai iš teisinės pusės nubausti teisėją nežinau, ar įmanoma. Matyt, tikrai tik jam pačiam prašius prašymą“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas.

J. Sabatauskas priminė, kad visai neseniai Lietuvoje buvo garsiai piktinamasi dėl to, kad suėmimo kardomoji priemonė mūsų šalyje taikoma per dažnai ir ne visada pagrįstai.

„Pagal sulaikymo ir pagal arešto taikymą Lietuva yra bene pirmaujanti Europoje. Mes patys piktinamės, kad dažnai nepagrįstai taikomas suėmimas, tačiau dėl to kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teisėjas“, – priminė J. Sabatauskas.

Pasak jo, šiek tiek keista, kad šiuo atveju Lietuvos teisėjas, nepaprašęs prokurorų papildomos informacijos, nusprendė arešto neskirti Europolo ieškomam asmeniui.

„Paprastai Europos arešto orderis neišduodamas šiaip sau. Jo prašant reikia pateikti daug svarių dokumentų. Kita vertus, Didžioji Britanija Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui taip pat netaikytas suėmimas, o Michailas Golovatovas Austrijoje nebuvo net sulaikytas, nors Europos arešto orderiai jiems taip pat buvo“, – lygina parlamentaras.

Praėjusią savaitę G.Viederis teismo salėje paleido per Europolo koordinuotą operaciją Vilniuje sulaikytą gruzinų tautybės Rusijos pilietį Givį Gordeladzę, kuris po to dingo.

G. Viederis savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis yra ligotas, pagyvenęs ir 65 metų. G. Gordeladzei buvo skirtas 30 tūkst. litų užstatas ir mėnesį namų arešto.

Po tokio sprendimo prokuratūra iš karto parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris panaikino teisėjo G. Viederio nutartį ir nurodė G. Gordeladzę suimti, tačiau jo rasti pareigūnams iki šiol nepavyko.

15min.lt šaltiniai teigia, kad dėl šio sprendimo Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius pareikalavo G. Viederį iš pareigų trauktis patį. Teigiama, kad to pageidavo ir prezidentūra. Ketvirtadienį G. Viederis buvo parašęs prašymą būti atleidžiamas, tačiau vėliau persigalvojo ir prašymą atšaukė.

Penktadienį Teisėjų taryba G.Kryževičiaus iniciatyva ėmėsi svarstyti, ar G. Viederiui nereikėtų kelti drausmės bylos. Sprendimą Teisėjų taryba ketina priimti po to, kai susipažins su G. Dordeladzės bylos duomenimis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...