captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už ką balsuoti per rinkimus, Garliavos drama nenulems

Nors Garliavos drama ir supjudė Lietuvą, tačiau tai neturėtų daryti įtakos gyventojų apsisprendimui artėjančiuose Seimo rinkimuose.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Nors Garliavos drama ir supjudė Lietuvą, tačiau tai neturėtų daryti įtakos gyventojų apsisprendimui artėjančiuose Seimo rinkimuose.

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa rodo, kad partijų laikysena dėl situacijos Garliavoje nelems 62 proc. rinkėjų pasirinkimo.

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, tai rodo, kad visuomenėje pakankamai daug sveiko proto. Politologas niūrias perspektyvas prognozuoja ir buvusios teisėjos Neringos Venckienės vedamai Drąsos kelio partijai.

Respondentų klausta, ar politinių partijų laikysena dėl Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukters turės įtakos jų pasirinkimui artėjančiuose Seimo rinkimuose. 15,1 proc. nurodė, kad palaikys N. Venckienės pusėn stojančias partijas. 3,8 proc. sakė balsuosiantys už teismo sprendimų vykdymą pasisakančias partijas. 12,5 proc. žada palaikyti tuos, kurie į Garliavos istoriją nesikiša. Didžioji dalis – 62,7 proc. – apklaustųjų tvirtino, kad situacija Garliavoje įtakos jų pasirinkimui neturės.

Moterys, 26–35 m. bei per 55 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai dažniau nusiteikę rinkimuose palaikyti politines jėgas, stojančias N. Venckienės pusėn. Vyrai, 36–55 m. atstovai, dažniau nurodė palaikysiantys į Garliavos istoriją nesikišančius politikus. Aukštesnio išsimokslinimo, jauniausio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau teigė, kad Garliavos istorija jų politiniam pasirinkimui neturės įtakos.

Respondentų klausta ir apie jų požiūrį į mergaitės paėmimo operaciją. 31 proc. apklaustųjų operacija pasirodė sunkiai suvokiama prievarta, 29,2 proc. apklaustųjų teigė negalį patikėti, kad nebuvo humaniškesnio būdo. 10,4 proc. mergaitės paėmimą vertina kaip pagaliau įvykdytą teismo sprendimą. 24,2 proc. respondentų tvirtino, kad jiems ši istorija nerūpi.

Moterys, 26–35 m. bei vyresni nei 55 m. gyventojai dažniau teigė negalintys suvokti, kad mūsų valstybėje gali būti taip naudojama prievarta; 36–55 m., didmiesčių gyventojai, aukštojo išsimokslinimo atstovai dažniau pasigedo labiau humaniško problemos sprendimo varianto.

Aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai dažniau nurodė besidžiaugiantys pagaliau įvykdytu teismo sprendimu. Vyrai ir jauniausio amžiaus atstovai dažniau teigė nesidomintys šia istorija.

Apklaustųjų teirautasi ir jų nuomonės apie tai, koks bus šios istorijos tęsinys po mergaitės paėmimo. 26,2 proc. tikisi, kad bus imtasi priemonių ir mergaitės globa grįš N. Venckienei. 25,9 proc. nuogąstauja, kad mergaitė ir motina nebus saugios, 23,6 proc. tikisi, kad ši epopėja pagaliau baigsis. 16,2 proc. apklaustųjų į šį klausimą nežinojo atsakymo arba neatsakė.

Kad mergaitė bus grąžinta N. Venckienei, dažiau viliasi mažesnių pajamų atstovai, 26–35 m. bei vyresni nei 55 m. respondentai. Dėl mamos ir dukros saugumo dažniau nuogąstauja moterys, 36 m. ir vyresni respondentai.

 A. Krupavičius: visuomenėje pakankamai daug sveiko proto

„Apklausos rezultatas visiškai logiškas. Juolab, pati istorija gerokai politizuota, nors tokia neturėtų būti. Kitos apklausos rodo, kad Drąsos kelio partijos populiarumas gana nedidelis. Logiškai galvojant, tie, kurie palaiko eksteisėjos N. Venckienės pusę, turėtų rinktis jos politinę organizaciją, tačiau taip, atrodo, nėra“, – apklausos rezultatus komentavo politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius A. Krupavičius.

Pasak A. Krupavičiaus, vienaip ar kitaip partinės tapatybės per daugiau negu 20 metų Lietuvoje formuojasi. Nepaisant to, kad partijų elektoratai nėra stabilūs ir yra gana nedideli, bet rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai palaipsniui turi savo partines preferencijas ir jos, matyt, artimiausioje ateityje keisis mažiau nei būdavo įprasta iki šiol.

Politologo teigimu, Garliavos istorija nėra stiprus veiksnys rinkimų lauke. „Vienaip ar kitaip, apklausa, ko gero, rodo, kad visuomenėje pakankamai daug sveiko proto. Politikoje viena ar kita sensacinga istorija tikrai neišsprendžia socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kitokių problemų. Be abejo, racionalus rinkėjas turi pirmiausia galvoti, kurias politines organizacijas rinktis žvelgiant per socialinių, ekonominių problemų ir klausimų prizmę. Matyt, kad taip Lietuvoje daugiau ar mažiau vyksta“, – sakė A. Krupavičius.

Nors N. Venckienė tikisi laimėti „daug mandatų“ ir svaidosi idėjomis vienmandatėje mesti iššūkį pačiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, politologas skeptiškai vertina Drąsos kelio perspektyvas.

„Didžiausia nuodėmė – puikybė. Šiuo metu ši nuodėmė itin aiškiai būdinga poniai N. Venckienei. Be abejo, pasitikėjimo kiekvienam naujam politikui reikia, bet pasitikėjimas turi būti grįstas realiais skaičiavimais ir vertinimais. Kol kas realių vertinimų nedaug ir tikėjimas, kad bilietas į Seimą yra kišenėje, nepakankamas argumentas, kad už politiką tikrai būtų balsuojama rinkimuose“, – kalbėjo pašnekovas.

Politologo teigimu, Drąsos kelio ir kuriamas „Lietuvos sąrašas“ nelabai kokie: juose keli politikos pensininkai, keli radikalūs veikėjai iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir pora politikuojančių žurnalistų.

„Nėra žmonių, nėra lyderių, nėra autoritetų, nėra profesionalų. Tai aiškiai kiša koją ir kiš. Juo labiau, kad praleistas momentas, kai partija gal galėjo pritraukti šiek tiek daugiau ir reikšmingesnių asmenybių. Dabar, matyt, jos kreivė pradeda leistis“, – apibendrina A. Krupavičius.

 

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...