captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parlamentarai turės apsispręsti dėl istorinės vėliavos naudojimo

Lietuvos trispalvė neskaičiuoja dar nė šimto metų, nors mūsų valstybė viena seniausių pasaulyje. Kai Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje, su savo pulkais kovojo Žalgirio mūšyje, virš karių galvų plevėsavo kita vėliava – baltas raitelis raudono audeklo centre.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Lietuvos trispalvė neskaičiuoja dar nė šimto metų, nors mūsų valstybė viena seniausių pasaulyje. Kai Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje, su savo pulkais kovojo Žalgirio mūšyje, virš karių galvų plevėsavo kita vėliava – baltas raitelis raudono audeklo centre.

Ši vėliava užmarštin nugrimzdo po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo, kai mūsų šalis buvo išbraukta iš istorijos žemėlapių. Ją bandyta sugrąžinti 1918-iais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tačiau tuomet pasirinkta trispalvė, nes raudonas audeklas ir raitelis tuometiniams politikos veikėjams asocijavosi su revoliucinėmis idėjomis.

XXI-jame amžiuje vėl bandoma gražinti šios vėliavos didybę ir siūloma ją kabinti šalia trispalvės. Dėl to parlamentarai turėtų apsispręsti rudenį dar iki rinkimų.

Daugelis turbūt net neįsivaizduoja, kad Lietuva kažkada turėjo kitokią vėliavą, nei dabar Gedimino pilies bokšte plevėsuojanti trispalvė. Vėliava su geltona, žalia ir raudona juostomis pradėta naudoti nuo 1918-ųjų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Bet tuo metu buvo siūlymų sugrąžinti buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą - baltą raitelį raudono audeklo centre. Šią istorinę vėliavą dar 1905-ais metais aprašė Jonas Basanavičius, prie šio klausimo buvo grįžta ir 1917-iais, bet raudoname fone esantį Vytį pripažinti valstybės vėliava daug kam buvo nepriimtina, nes tai asocijavosi su revoliucinėmis idėjomis.

„Buvo nutarta, kad raudona su baltu raiteliu yra gerai, bet reikia paprastesnės, tautinės vėliavos, kurią žmogus galėtų laisvai pasisiūti ir naudoti. Na, ir nutarta ieškoti spalvų Lietuvos audiniuose, drabužiuose, juostose“, – sako istorikas doc. Edmundas Rimša.

Istorikai sako, kad pirmą kartą Lietuvos vėliava paminėta dar 1337 metais. Pasakojama, kad mūšyje ji sudegė, o kaip atrodė, neužsimenama. Išsamesnį Lietuvos vėliavos aprašymą galima rasti XV amžiaus metraštininkų užrašuose apie Žalgirio mūšį.           

Rašoma, kad Vytautas atsivedė 40 pulkų, 30 jų turėjo raudonas vėliavas, su centre vaizduojamu baltu raiteliu ant bėro, juodo ar obuolmušio žirgo, kiti pulkai nešėsi vėliavas su Gediminaičių stulpais.           

„Raudona su raiteliu, be jokios abejonės, yra nuo XV amžiaus pradžios, galimas daiktas, kad atsirado ankščiau, ir ji naudota per LDK gyvavimo laikotarpį. Ypač jas gražiai yra aprašęs Aleksandras Gvagnjinis XVI amžiaus pusėje, yra kelios jos išlikusios  ir dažniausiai apie jas kalbama, kaip apie karines vėliavas“, – pasakoja doc. E. Rimša. 

Vėliava su baltu raiteliu raudono audeklo centre į istorijos užmarštį nugrimzdo po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje. Pokario metais šią vėliavą bandyta įtvirtinti ne kartą, o 1988-ųjų lapkritį Aukščiausioji Taryba pakeitė Konstituciją ir valstybės vėliavą pripažino trispalvę.

Vytis plačiau pradėtas naudoti tik 2004-iais, kai priimtame vėliavų įstatyme numatyta, kad ši vėliava privalo kabėti trijose šalies sostinėse – Vilniuje, Trakuose ir Kaune, bei per šventes, susijusias su Lietuvos valstybingumu. Tačiau Seime jau įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima dar labiau išplėsti istorinės vėliavos naudojimą. 

„Šita vėliava turėtų būti keliama pastoviai su trispalve prie pagrindinių valstybė institucijų, tai Seimas, Vyriausybė, ministerijos, užsienio atstovybės. Svarbu pasauliui parodyti, kokia mūsų valstybė ir kas mes tokie esam, iš kur atėjom“, – tvirtina idėjos iniciatorius, teisininkas Deividas Rimkevičius. 

 „Pabrėžiam, kad mūsų valstybė vis tik nėra tik tai XX amžiaus kūrinys. Mes turim ir senesnes istorines tradicijas ir tas tradicijas atsipndi mūsų istorinė vėliava“, – teigia doc. E. Rimša.           

Šio projekto iniaciatorius sako, kad istorinės vėliavos likimas dabar patikėtas trims komitetams. Jiems pritarus siūlymas vėl bus teikiamas Seimui. Tiesa, pripažįstama, kad priėmimo procedūra bus sudėtinga, nes pakeisti ar papildyti konstitucinį įstatymą reikia 85-kių Seimo narių balsų.        

Skeptikams, kurie teigia, kad platesnis istorinės vėliavos naudojimas biudžetui kainuos nemažus pinigus, projekto autoriai taip pat turi atsakymą. 

„Vėliava kainuoja apie šimtą litų, tai trys tūkstančiai vėliavų, tačiau kiekviena institucija, ar įstaiga turi eilutę savo biudžete nenumatytoms išlaidoms ir tai tikrai nesudarys sunkumų kiekvienai įstaigai po šimtą litų per metus išleisti“, – tikina D. Rimkevičius.

Pasak istoriko, Lietuva turi gana nedaug senojo palikimo, o ypač siekiančio XV-ąjį amžių. Baltas raitelis raudoname fone yra vienas tokių simbolių. Jei Seimas pritartų Lietuvos valstybės istorinei vėliavai, ji šalia trispalvės galėtų plėvesuoti jau kitų metų Vasario 16-ąją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...