captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalis, kuri – prie pat rojaus debesėlio: įvardijo 3 žingsnių planą Lietuvai, kaip pasiekti to paties

„Strateginė švietimo kryptis – šviesti ir parengti kūrėjus. Tuos, kurie gali atrasti naujus dalykus, kurti naują dalyką. Tai – pagrindinis švietimo sistemos siekis. Ne vartoti, o kurti naujus dalykus“, – Lietuvą mokė žinomas švietimo ekspertas Pasi Sahlbergas.
DELFI nuotr.
DELFI nuotr.

Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį parodų rūmuose „Litexpo“ vykusioje idėjų ir pokyčių konferencijoje „Idėja Lietuvai“.

Patys nustebo savo sėkme: kas kiša koją kitiems

Savo pranešimo pradžioje ekspertas pasiūlė įsivaizduoti, kaip toks pranešimas būtų atrodęs prieš 10 metų. Pasak P. Sahlbergo, greičiausiai nepagalvojote apie jį skaitantį suomį, mat tuomet Suomija nebuvo lyderė švietimo srityje.

Tiesa, 2001 m. pristatyti EBPO duomenys gerokai pakeitė lyderių lentelę, o 2004-ieji ir nauji PISA rezultatai tai dar užtvirtino. P. Sahlbergo teigimu, prireikė 10 metų, kad suomiai patikėtų, kad tai – ne klaida, o džiuginantis rezultatas. Tik tuomet, tikino jis, imta rimtai aiškintis, kaip jiems pavyko pasiekti tokių rodiklių EBPO ir PISA tyrimuose.

„Man atrodo, tos šalys, kurios iškrito iš pirmaujančių, galvojo, kad konkurencija yra gerai. Esą sistema turi būti tokia, kad mokyklos konkuruotų, tai skatins kokybę. Daug kas galvojo, kad nėra pakankamai standartų, jie nėra pakankamai teisingi, galbūt per žemi? Dėl to buvo pradėti kurti nauji standartai, įvyko švietimo deprofesionalizacija. Imta siūlyti, kad bet kas galėtų ateiti ir mokyti vaikus. Taip pat – testai, egzaminai, atskaitomybė, esą reikia kuo daugiau tikrinti mokinius, mokytojus. Kita, kas vyksta visame pasaulyje, mokyklų privatizacija – neva valstybinės švietimo įstaigos yra blogos, dalis sistemos gali būti privatizuota. Kaip supratome, strateginiai šalių tiksliai nebuvo teisingi, nes buvo siekiama sukurti vartotojus, darbo rinkos vaisius“, – kas greičiausiai pakišo kojas kitoms šalims, kalbėjo P. Sahlbergas.

Patarė, ko siekti

Anot jo, vienas dažniausių dalykų, kuriuos aptiksime ieškodami, kas vienija šalis – švietimo lyderes, kad švietimas yra sukurtas bendradarbiavimo principu. Tai – ne varžymasis, pabrėžė jis, o dalijimasis, ryšių mezgimas. Tokios strategijos laikosi ir Suomija, Kanada, Singapūras.

„Mes pripažinome, kad švietimas yra rizika, kūrybiškumas ir mokymasis kažko naujo. Visa tai labai skiriasi nuo standartizacijos. Mes sakome, kad kuo daugiau standartizuosi, tuo mažiau erdvės liks kūrybiškumui“, – kalbėjo pranešėjas.

Šalių – švietimo lyderių atstovai, pastebėjo ekspertas, tiki profesionalumu, pasitiki savo šalies mokytojais.

„Negalite tiesiog tai pasakyti kalboje Parlamente. Turite pakeisti kultūrą ir sukurti ją taip, kad žmonės pasitikėtų vieni kitais. Būtent taip elgėsi Suomija pastaruosius 25-erius metus“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Įžvelgė Lietuvos bėdą: užtikriname sąžiningumą, o ne kokybę

Pranešimo metu P. Sahlbergas taip pat aiškino, kad privalu laikytis sąžiningumo principo. Bėda, tikino jis, kai vaiko gimimo vieta, aplinka lemia jo pasiekimus.

Lietuvoje, pripažino jis, tai kelia daug problemų. Tiesa, paguodė, problema kadaise tai buvo ir Suomijoje. Tiesa, šiuo metu ši šalis išsiskiria tuo, kad kone visiems vaikams užtikrina vienodą švietimo kokybę.

„Jūsų sistema yra šiek tiek sąžiningesnė nei tarptautinis vidurkis, tai yra puiku, tačiau kokybė kelia problemų, kadangi Jūs esate žemiau tarptautinio vidurkio. Dabar Jums sekasi blogiau nei 2006 ir 2009 m., kaip rodė tyrimai. Taigi apie tai reikia pagalvoti“, – sakė P. Sahlbergas.

Pateikė pavyzdį, ko siekti: viena šalis yra prie pat rojaus debesėlio

Pranešėjo teigimu, norėdami pasiekti švietimo rojų turime užlipti laiptais – švietimo kokybė ir lygiateisiškumai turi būti subalansuoti.

„Viena sistema yra tų laiptų viršuje, prie pat rojaus debesėlio – Pietų Korėja. Aš daug dirbu su kolegomis iš ten, sakau jiems, kad yra yra taip arti rojaus, tiesiog beldžiatės į rojaus vartus“, – ko vertėtų siekti, pavyzdį pateikė jis.

P. Sahlbergas pasidalijo ir trimis idėjomis Lietuvai. Įvardijo tris idėjas Lietuvai

Įvardijo tris idėjas Lietuvai

„Pirma, negalvokite apie dar vieną švietimo reformą. Jūsų mokytojai jau pavargo nuo tų reformų. Pradėkite kampaniją, kuri iš naujo sukurtų švietimo viziją, nes, jei neturėsite vizijos, kokios mokyklos norite, neapsimoka nieko pradėti. Ne reformuokite, o iš naujo įsivaizduokite. Sistemiškai investuokite į lygybę. Tai, kaip matėte, yra viena Jūsų mokyklos problemų. Užtikrinkite, kad suprantate, kas yra sąžiningumas, lygiateisiškumas ir paskui sukurkite gerą planą, kaip to pasiekti.

Antra, perimkite vaiko požiūrį į mokyklą. Žinau, kad pas Jus muzikos, menų, socialiniai dalykai integruojami į mokyklą, bet, jei nebūsite apdairūs, visa tai išnyks. PISA ir kituose tyrimuose daug dėmesio kreipiama į akademinius dalykus, esą tai laiptai į rojų, bet reikia suprasti, kad vaikų talentai, pomėgiai, įgūdžiai, gabumai skiriasi.

Trečia, reikia perkurti mokytojo profesiją. Reikia būti atsargiems su veiksmažodžiais – pergalvoti visą mokytojo profesiją. Sprendimas negali būti tik geresnis kvalifikavimas, didesnis užmokestis. Reikia sukurti ir susidaryti naują ateities mokytojo Lietuvoje idėją“, – patarė ekspertas.

Tiesa, jis pabrėžė, kad skubinti švietimo reformą – tai ją sužlugdyti, tad pokyčiai turi būti vykdomi pamažu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...