captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus savivaldybė I. Šimonytę apskundė prokurorams

Daugelis stambiausių Lietuvos įmonių ir bankų gali džiaugtis gerokai aptirpusiomis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sumomis. Kai kuriems NT mokestis per metus susitraukė net 90 proc. Vilniaus savivaldybė dėl to kaltina buvusią valdžią: ekspremjerą Andrių Kubilių ir jo Vyriausybės finansų ministrę Ingridą Šimonytę.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Daugelis stambiausių Lietuvos įmonių ir bankų gali džiaugtis gerokai aptirpusiomis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sumomis. Kai kuriems NT mokestis per metus susitraukė net 90 proc. Vilniaus savivaldybė dėl to kaltina buvusią valdžią: ekspremjerą Andrių Kubilių ir jo Vyriausybės finansų ministrę Ingridą Šimonytę.

Savivaldybės nuomone, įspūdingai susitraukęs NT mokesčio surinkimas – perrašyto įstatymo padarinys. Esą A. Kubiliaus Vyriausybės valdymo laiku suformuota lengvata finansų institucijoms ir lizingo kompanijoms.

Prarado dešimtis milijonų

Vilniaus savivaldybė skaičiuoja vien pernai praradusi daugiau nei 36 mln. Lt. 2012 m. NT mokesčio planas sostinėje įvykdytas tik 67 proc.: vietoj numatytos 110,6 mln. Lt sumos, mokesčio priskaičiuota tik už 74,4 mln. Lt. Savivaldybės skaičiavimais, maždaug pusė šios sumos – pasikeitusio įstatymo „nuopelnas“.

Vilniaus savivaldybė dėl NT mokesčio pakeitimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Miesto valdžios nuomone, ankstesnės Vyriausybės valdymo laikotarpiu suformuotos bent dvi didžiulės mokestinės landos.

Pirmoji – savivaldybės teigimu, finansų institucijoms suformuota išimtis.

„Iki 2011 m. lizingo bendrovės turėjo užtikrinti NT mokesčio sumokėjimą, net jeigu lizingo sutartį sudariusiems klientams kildavo mokumo problemų. Nuo 2011 m. už mokesčio mokėjimą tapo atsakingi klientai, nepriklausomai nuo jų finansinės situacijos. Net jeigu klientui iškeliama bankroto byla, lizingo bendrovei nekyla pareiga mokėti mokesčio, kol NT nėra jai grąžinamas.

Mokestį moka turtą įsigyjantis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre. Pagal šio mokesčio įstatymo komentarą lizingo sutarties buvimas gali būti nustatomas pagal esminius sutarties požymius (...), kurie nėra skelbiami viešajame registre. Be to, pareiga mokėti mokestį atsiranda ne nuo sutarties registravimo momento, o nuo faktinio turto perdavimo. (...) Tai reiškia, jog mokesčio kontrolės galimybės yra itin ribotos ir neefektyvios. Pagal NT mokesčio įstatymo pataisas mokesčio mokėtoju tapo ne galutinis turto naudotojas, o tik tas subjektas, su kuriuo sudaryta lizingo sutartis. Jeigu lizingo sutartį sudaręs asmuo gali pasinaudoti lengvata, o galutiniam turto naudotojui ji netaikoma, pastarajam nekyla ir pareiga sumokėti mokestį“, – teigiama DELFI turimame sostinės savivaldybės kreipimesi į prokurorus.

Antrąją landą Vilniaus valdžia įžvelgia pakeitimuose, susijusiuose su NT mokesčio mokėjimo pradžios momentu.

„Pagal NT mokesčio įstatymo pakeitimus NT mokesčio objektu nelaikomas faktiškai nenaudojamas NT, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio nereikia mokėti už pabaigtus naujai išvystytus NT projektus iki jų realizavimo ir faktinio naudojimo ekonominėje veikloje pradžios. Pasinaudodami šia įstatymo nuostata ir sudėtinga mokesčio mokėjimo kontrole asmenys išvengia mokesčio mokėjimo, kai jie NT faktiškai naudoja, tačiau vengia įforminti naujos statybos ar rekonstrukcijos baigtumą“, – teigiama dokumente.

DELFI žiniomis, savivaldybės specialistai atliko aibę patikrinimų oficialiai nebaigtuose statyti negyvenamosios paskirties NT objektuose. Patikrinta daugiau nei 300 statinių: nustatyta, kad beveik 200 NT objektų jau yra naudojami.

Savivaldybės nuomone, įstatymo pakeitimai sudarė išskirtines sąlygas finansų institucijoms, o už valstybei ir savivaldybėms galimai padarytą žalą turėtų atsakyti A. Kubilius ir I. Šimonytė.

A. Zuokas: STT įspėjo, kad pataisos skylėtos

Vilniaus meras Artūras Zuokas DELFI patvirtino, jog dėl NT mokesčio įstatymo pakeitimų kreipiamasi į prokurorus: . Anot jo, prieš tokius įstatymo pakeitimus pasisakė ir Seimo teisininkai, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

„Finansų ministrė, inicijuodama įstatymą, kurį ir Seimo Teisės departamentas, ir STT įvertino kaip galimai korupcinį ir ydingą, padarė Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams daugiau negu 18 mln. Lt žalą. Neabejotinai šis įstatymas yra naudingas finansinio lizingo įmonėms, t.y. stipriesiems ūkiniams subjektams. Ir įstatymas turėtų būti ištaisytas. Tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra principingai įvertins minėtų asmenų galimą piktnaudžiavimą savo pareigomis. Nes jie puikiai žinojo, kokią įtaką viešiesiems finansams turės ši įstatymo pataisa“, - kalbėjo A. Zuokas.

Pasak jo, įstatymo padarinius savivaldybei oficialiai patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„VMI rašte labai aiškiai parodyta, kas lėmė tai, kad savivaldybės biudžetas neteko tos pačios finansų ministrės ir to paties premjero suplanuotame biudžete daugiau negu 18 mln. Lt NT mokesčio. Dėl būtent minėtos įstatymo pataisos“, – sakė A. Zuokas.

Pašnekovas teigė įtariantis, jog tam tikri asmenys galėjo būti suinteresuoti tokiais įstatymo pakeitimais.

„Mes susirinkome pakankamai daug duomenų, kad galėtume labai aiškiai teigti, kad ši įstatymo pataisa buvo „prastumta“ Seime. Visiškai neatsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas neigiamas išvadas. Net pateikimo procedūra įvyko negavus Teisės departamento išvadų. Ir taip pat STT atliko įvertinimą. Ir įvertino šį įstatymą kaip žalingą korupcinio požiūriu“, – akcentavo A. Zuokas.

I. Šimonytė: jei problema yra, tai ne įstatymas

Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė DELFI teigė, jog NT mokesčio įstatymo pakeitimai negalėjo turėti didesnės įtakos mokesčio surinkimui.

„Pagal pernykščius mokestinius metus, kiek aš atsimenu, Vilniaus savivaldybės NT mokesčio netekimo priežastis buvo vienos įmonės perskaičiuota mokestinė vertė už kelerius metus. (...) Negaliu suprasti, kokia galėtų būti priežastis. Todėl, kad tokiu atveju, kada bankas turi įkaitą iš mokesčio mokėtojo, fizinio asmens, tai bankas jokio mokesčio nemoka. Ir šiuo atveju mokestį mokėti turėtų tas, kuris yra tikras turto savininkas. (...) Ten ponui Zuokui atrodo, kad yra kažkoks kriminalas, kai ekonomiškai jokio kriminalo nėra. Jeigu gyventojas yra pasiėmęs paskolą iš banko, bankui tą NT įkeitęs, reiškia – jis turi disponavimo apribojimus.

Bet kadangi jis yra faktinis to turto savininkas, NT mokesčio jis nemoka. Tuo tarpu kada yra išperkamosios nuomos sutartis arba finansinis lizingas, kuris savo turiniu yra lygiai toks pat kreditavimo sandoris, bet nuosavybė faktiškai lizingo gavėjui pereina paskutinės įmokos sumokėjimo momentu, tokiu atveju vien dėl to, kad yra kitokios formos sutartis, lizingo įmonė, būdama juridinis to turto savininkas iki paskutinės įmokos momento, mokestį turėdavo mokėti. (...) Jeigu yra, pavyzdžiui, sandoris tarp juridinių asmenų, tai tokiu atveju niekas nepasikeičia – tiktai pasikeičia mokesčio mokėtojas. Moka tas, kas yra iš tikrųjų ekonominis turto savininkas. Ne formalus, bet ekonominis“, – aiškino I. Šimoytė.

Pasak jos, problema gali būti su savivaldybės nurodomais faktiškai naudojamais, bet oficialiai nepriimtais eksploatuoti NT objektais. Tačiau čia problema, eksministrės nuomone, glūdi ne įstatyme, o kontrolės mechanizmuose.

„Tokiu atveju, klausimas yra nebe man, o Statybos inspekcijai turbūt. (...) Įstatymas sieja fakto klausimą. Jeigu kažkas, pažeisdamas įstatymus, naudoja nepriduotą statinį, NT mokestį jam mokėti priklauso. Tiktai tiek, kad tokius atvejus nustatyti sunku. Nes registre atitinkamai duomenų nėra, ir tą gali nustatyti tiktai patikrinimo būdu. Bet galvoti, kad čia kažkas įstatyme yra netvarkoj – tai yra visiškas absurdas. Čia netvarka yra statinių pridavimo kontrolėje“, – teigė I. Šimonytė.

Savivaldybės kreipimosi į prokurorus buvusi finansų ministrė sakė nesureikšminanti.

„Tiek su premjero A. Kubiliaus Vyriausybe, tiek su tomis politinėmis partijomis, kurios dirbo premjero Vyriausybėje, tiek su žmonėmis, kurie Vyriausybėje dirbo, merą siejo toks labai asmenins santykis. Reikia pasakyti, kad manęs tai nestebina. O toliau – prokurorų reikalas priimti sprendimus. Jeigu prokurorai turės man klausimų, tai aš be jokių problemų atsakysiu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Savivaldybės veiksmus ji prilygina bandymui „savo problemas numesti nuo skaudančios galvos ant sveikos“.

www.DELFI.lt
 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...