captcha

Jūsų klausimas priimtas

Policijos ekspertai apie Vasario 16-osios akto autorystę: J. Šaulys ir B raidę specifiškai rašė

Penktadienio rytą paskelbta, kad prof. Liudo Mažylio Vokietijoje atrastą 1918 metų Vasario 16-osios nutarimą surašė signataras Jurgis Šaulys. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai tvirtina, kad jie šį dokumentą lygino būtent su J. Šaulio pavyzdžiais. O kadangi kiekvieno žmogaus braižas yra originalus, nustatyti nebuvę itin sunku.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie tai, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kurį Vokietijoje rado prof. Liudas Mažylis, surašė signataras J. Šaulys, pranešė Policijos departamentas.

Pranešime skelbiama, kad į policijos ekspertus kreipėsi pats profesorius, prašydamas nustatyti, kieno ranka surašytas šis dokumentas. „Atliekant tyrimą, pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės Aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens“, – teigė pranešime Lietuvos policija. Taip pat pranešta, kad atsižvelgdama į istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą policija tvirtina atlikusi neatlygintinai.

Vertino visumą

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai specialiai surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad prof. L. Mažylis į juos kreipėsi dar vasaros pabaigoje, prašydamas nustatyti, kas surašė Nepriklausomybės aktą.

Buvo įtarimų, kad dokumento autorius yra J.Šaulys, su kurio rašto pavyzdžiais ir lygintas dokumento tekstas. Dirbta su fotokopijomis, kurios gautos ir iš Vokietijos archyvų, turėjo būti geros kokybės, kitaip netiktų. Tai daugiausia buvo laiškai, rašyti panašiu laiku, kaip ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

„Kiekvieno žmogaus braižas yra individualus, kiekvieno žmogaus rašysena turi tam tikrus tik jam, tik tai rašysenai būdingus požymius. Tie požymiai yra sulyginami tarpusavyje ir tada galima pasakyti, ar to žmogaus rašysena, ar ne. Šiuo atveju turėjome ne tik šį Nepriklausomybės aktą, reikėjo ir lyginamųjų pavyzdžių. Tuos pavyzdžius profesorius mums pateikė“, – sakė Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Vilius Ramanauskas.

Anot šio centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininko Žilvino Ragausko, XX a. pradžioje nebuvo technikos, kompiuterių, spausdinimo mašinėlės irgi dar tik vos pasirodžiusios, todėl išsilavinusių žmonių rašysena buvo išlavinta, tad esą nustatyti autorystę nebuvę techniškai sunku. „Žmogui rašant daug ir dažnai, susidaro specifinė rašysena. Tai yra beveik bet kuri raidė yra jau būtent taip jo rašoma. Aišku, su didesniais ar mažesniais skirtumais, bet vis tiek yra jo. Vertinome visumą, kiekvieną raidę išskirti būtų sunku, gal jis, tarkim, raidę B rašė labai specifiškai, dar keletą raidžių rašė, bet šiaip turi labai individualius požymius“, – teigė Ž.Ragauskas.

Jis taip pat pastebėjo, kad buvo daug pavyzdžių, todėl rašysenų lyginimas nebuvo sudėtingas. „Rašysena išlavinta, kas reiškia, kad žmogus gana daug nutolęs nuo mokyklinės rašysenos, standartinės, turi specifinius požymius ir pagal juos labai tiksliai galima nustatyti, kuris žmogus rašė“, – sakė specialistas.

Policijos ekspertai teigė pagal rašyseną ką nors pasakyti apie patį autorių negalintys, nes tai ne jų darbas. Tik tiek, kad apie gerą išsilavinimą išlavinta rašysena tikrai liudija.

Buvo tikėtina

Tai, kad nutarimą surašė J. Šaulys, istoriko Raimundo Klimavičiaus teigimu, buvo tikėtiniausias variantas. „Tai buvo labiausiai tikėtinas variantas. Yra ir daugiau raštų, rašytų ta pačia rašysena. Jis užėmė generalinio sekretoriaus pareigas, pagal pareigas turėjo rašyti. Tai buvo nuspėjama. Aišku, labai gerai, kad patvirtino. Dabar garantija šimtaprocentinė“, – 15min sakė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. L. Mažylis ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais rado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje. Spalį Berlyne Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Sigmaras Gabrielis pasirašė susitarimą dėl Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto perdavimo Lietuvai. Dokumentą planuojama nuo 2018-ųjų penkerius metus eksponuoti Vilniuje esančiuose Signatarų namuose. Lietuva kitąmet minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.

J. Šaulys gimė 1879 metų gegužės 5 d. Balsėnų kaime (dab. Klaipėdos r.). Dar mokydamasis įsitraukė į lietuvišką tautinę veiklą: dalyvavo lietuvių moksleivių būrelyje, tarp moksleivių platino laikraščius „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“. Vėliau prisidėjo prie Vilniaus lietuvių veiklos – rengė straipsnius Juozo Tumo-Vaižganto redaguojamiems laikraščiams „Tėvynės sargas“ ir „Žinyčia“, bendradarbiavo su „Varpo“ leidėjais.

Nuo 1903-iųjų J. Šaulys Berno universitete studijavo ekonomiką. Studijų metais redagavo socialdemokratų periodinius leidinius „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Žarija“. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus žemės banke. Buvo Lietuvių mokslo draugijos ir kitų tautinių organizacijų narys. Pirmojo pasaulinio karo metais liko Vilniuje, priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 metais rugsėjo 18–22 dienomis rengė Lietuvių konferenciją Vilniuje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, dirbo jos generaliniu sekretoriumi, o nuo 1918 metų vasario – pirmuoju vicepirmininku. 1918 metų vasario 16 dieną kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...