captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas linkęs pradėti tirti A. Kubiliaus vyriausybės skolinimosi politiką

Seimas svarstys, ar tirti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybės 2009–2012 metais vykdytą politiką, kuomet buvo skolinamasi ir iš komercinių bankų bei neviešai platinant vyriausybės vertybinius popierius (VVP).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokį pusšimčio Seimo narių prašymą: už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 4 parlamentarai. Dėl nutarimo Seimas balsuos pavasarį.

Seimo nutarimo projektą pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai bei liberalas Jonas Varkalys.

Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis „valstietis“ Stasys Jakeliūnas po nutarimo projektu nėra pasirašęs, jo taip pat neparėmė ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus siūloma suteikti Biudžeto ir finansų komitetui, kuris turėtų atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadą Seimui iki 2018 metų balandžio 1 dienos.

Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė norėtų, kad A. Kubiliaus vyriausybės skolinimosi politiką tirtų ne komitetas, o specialiai tam sudaryta 12 parlamentarų komisija ir atsakymą pateiktų iki gegužės 1 dienos.

BNS nuotr.

Nutarimo projekte teigiama, kad Lietuva 2009–2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje pasiekė 13,264 mlrd. eurų. Nutarime taip pat teigiama, kad didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų – numatoma grąžinti tik 2020–2022 metais.

Nurodoma, kad Finansų ministerija 2009–2012 metais 7,5 mlrd. eurų pasiskolino galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis 9,375 proc., dėl šio skolinimosi Lietuvai teko sumokėti 3,2 mlrd. eurų palūkanų, arba apie 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF.

Taip pat tyrime reikėtų atsakyti, ar finansų ministrės pareigas 2009–2012 metais ėjusi Ingrida Šimonytė savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, įverti jos bei A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę, nustatyti, ar tuo metu valdžioje buvusioms partijoms ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi tvarkos.

Tyrimo metu turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių 2009–2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš fondo, nustatyti, kodėl Finansų ministerija skolinosi už 9,375 proc. palūkanas, nustatyti, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai.

Taip pat turėtų būti nustatyta, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis, turėtų būti tiriami politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšiai su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus, turėtų būti aškinamasi, kas pasirašė paskolų sutartis ir ar šiuos sprendimus priėmę asmenys negavo asmeninės naudos.

Be kita ko, tyrimas turėtų nustatyti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009–2012 metais, išaiškinti priežastis, kodėl buvo skolinamasi daugiau negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai, nustatyti asmenis, kurie įsigijo neviešu būdu išleistus VVP, ir kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį sudarė neviešai išleisti VVP.

A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė darbą pradėjo 2008 metų pabaigoje, prasidėjus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei. Prieš tai valdžioje buvusius socialdemokratus dėl išlaidavimo jau prognozuotos krizės akivaizdoje kritikavę dešinieji ėmėsi griežtų taupymo priemonių ir pertvarkė mokesčių sistemą. Po beveik 15 proc. nuosmukio 2009 metais, Lietuvos ekonomika kitąmet vėl ėmė augti, o 2011 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 6 proc. – tai buvo vienas iš didžiausių augimų Europoje.

Lito devalvacijos išvengusi ir be finansinės paramos iš užsienio finansinį stabilumą užtikrinusi A. Kubiliaus centro-dešiniųjų vyriausybė sulaukė teigiamų vertinimų iš tarptautinių institucijų ir kitų vyriausybių vadovų, tačiau staigios permainos ir ypač socialinių išlaidų mažinimas papiktino didelę dalį Lietuvos žmonių. 2012 metais Seimo rinkimus laimėjo ir naują vyriausybė suformavo socialdemokratai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra skeptiškai pasisakiusi dėl skolinimosi iš TVF, tvirtino, kad A. Kubiliaus vyriausybės politika leido išvengti finansinės griūties ir pažaboti išlaidavimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...