captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius: dabar mums tenka 17 valandų šviesos

Vasara yra vasara. Kaip ir bet kuris kitas metų laikas, ji turi teisę viską daryti savaip. Štai ir dabar vėl palengva grįžta šiluma.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Vasara yra vasara. Kaip ir bet kuris kitas metų laikas, ji turi teisę viską daryti savaip. Štai ir dabar vėl palengva grįžta šiluma.

Tiesa, savaitės pradžioje mus maloniai glosčiusi vėsa ir raminusi drėgmė nespėjo įkyrėti. Prisiminę, kaip atrodė praėjusių metų birželio vidurys, mes galime tik džiaugtis, nes neregėjome šalnų ir ilgo vėsos bei lietų periodo. Dar anksti daryti išvadas, dar viskas priešakyje.

Iki Joninių liko vos dešimt dienų, saulė jau baigia savo kelią į šviesos aukštį. Dar diena kita ir dienų ilgėjimas sustos. Daugiau kaip 17 valandų – tiek dienos šviesos dabar mums tenka. Tačiau dar visą birželį ir liepą gyvensime šviesiausiu vasaros metu, žinoma, ir pačiu veikliausiu, energingiausiu. Tiesa, dabar vasara pereina į naują augimo ir brandos etapą. Jis paveldi pavasario gale ir vasaros pradžioje gimusius, išaugusius gamtos vaikus ir veda juos toliau.

Gamtoje sumažėjo uodų, tačiau visiškos ramybės nuo jų dar neturėsime. Atšilus orams, vėl sukrunta sparvos ir gyliai. Neturime teisės pykti ant šių vabzdžių, nes jie gamtoje senbuviai. Geriau susiraskime naujų apsaugančių drabužių ar naudokime apsaugos priemones. Beje, gamtoje nemažai gyvūnų, medžiojančių uodus, sparvas. Pakanka pastebėti, kaip ore vikriai uodus stvarsto laumžirgiai, kaip sparvas gaudo musinukės ar medšarkės, ir suprasime, kad šių gyvūnų apsauga ir yra svarbiausia kraujasiurbių vabzdžių reguliavimo priemonė.

Lizduose jau ūgtelėjo gandriukai – nuo žemės galima matyti jų baltas galvas. Ar didelės jų vados? Kol kas sunku apibendrinti, teks palaukti bent porą savaičių. Atrodo, kad vasara labai palanki, lesalo yra pakankamai, todėl gandriukai turėtų augti sėkmingai.

Vasara – jauniklių metas ir nemenkas išbandymas mums visiems. Radę jauniklių, mes be reikalo juos imame, gaudome, atskiriame nuo motinos. Taip pasielgiame su ančiukais, stirniukais, kiškiukais. Šie gyvūnais skirti gamtai – ten jų namai. Neišplėškime jų iš namų. Mes nesame protingesni už gamtą – mūsų klaidos būna labai skaudžios. Nedarykime jų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...