captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos slaugytojų „eksporto“ verslas pinigų reikalavo net iš vėžiu sergančio žmogaus

Penktadienį Seime buvo diskutuojama apie 15min aprašytą verslo modelį, Norvegijoje ir Švedijoje darbinusį slaugytojas iš Lietuvos. Lietuvės turėdavo sumokėti 4 tūkstančius eurų darbdaviui tik todėl, kad nuspręsdavo išeiti iš darbo. Į Lietuvą pristatyti problemos atvyko Norvegijos vienos iš profsąjungų vadovė, kuri teigė, kad mūsų šalies įmonė pinigų reikalavo net iš vėžiu susirgusio žmogaus.
15min iliustracija
15min iliustracija

Anksčiau 15min kalbintos slaugytojos darbą norvego Nilso Paulseno netiesiogiai valdytoje „Orange Group Baltic“ įmonėje vadino išnaudojimu. Gyvenimas mažuose kambarėliuose, stresas ir psichologinis spaudimas, atlyginimas, kurio nemažą dalį oficialiai sudaro ne alga, o dienpinigiai už komandiruotes. Įsipareigojimas dvejus metus neišeiti iš įmonės ir gresiančios skausmingos finansinės sankcijos. Draudimas kalbėti apie darbo sąlygas su kitais. Galiausiai ir sunkiai uždirbtų pinigų atėmimas per teismus – visa tai ir dar daugiau tapo kai kurių Lietuvos slaugytojų realybe Skandinavijoje.

Lietuvos darbo inspekcija vykdo tyrimą

Po 15min tyrimo „Orange“ verslo grupė atsidūrė Lietuvos institucijų akiratyje. Penktadienį Seime vykusioje konferencijoje apie darbo rinką Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovas teigė, kad inspekcijoje yra pradėtas platus tyrimas dėl šių darbo sutarčių teisėtumo. Tyrimo metu bus įvertinta, ar yra reikalingos teisės aktų korekcijos, kurios užkirstų kelią tokioms schemoms.

Renginyje buvo pripažinta, kad jeigu sutartis su „Orange“ pasirašę darbuotojai prieš tai būtų pasikonsultavę su Darbo inspekcija, pastaroji būtų patarusi tokių sutarčių nepasirašinėti. Darbo inspekcijos atstovo teigimu, į Lietuvą jau buvo atvykę Norvegijos darbo inspektoriai, kurie inspektavo „Orange“ įmonę Klaipėdoje ir buvo susitarta dėl bendrų institucijų veiksmų Norvegijoje.

Profsąjungos vadovė: pinigų buvo reikalauta net iš vėžiu sergančio žmogaus

Į Lietuvą atvyko Norvegijos miesto Bergeno, kuriame ir yra įsikūręs pagrindinis „Orange“ biuras, profsąjungos vadovė Sara Bell. Ji „Orange“ verslo grupe ir problemomis, susijusiomis su ja, domisi nuo 2013 metų.

„Labai svarbus yra slaugytojų kontraktas su kalbos mokykla, nes tas kontraktas nulėmė slaugytojų skolas darbdaviui. Šis kontaktas numatė, kad slaugytojos turi įsipareigojimą dirbti įmonėje 24 mėnesius ir jei jos pažeis šį įsipareigojimą, turės grąžinti įmonei 4033 eurus, net jei anksčiau nuo jų atlyginimo ši suma jau buvo nuskaičiuota“, – sakė S.Bell.

Profsąjungos vadovė pasakojo, kad sutiko vieną moterį, kuri nebegalėjo dirbti įmonėje, nes susirgo vėžiu. Tačiau net ir iš jos verslininkai reikalavo pinigų: „Mes kalbėjome su vienu žmogumi, kuris norėjo išeiti iš darbo, nes susirgo vėžiu ir iš jos buvo pareikalauta, kad ji sumokėtų pinigus įmonei. Šita sutartis darbuotojams nesuteikia jokio saugumo.“

Norvegė teigė sutikusi daug žmonių, kurie bijojo išeiti iš darbo įmonėje nepraėjus 24 mėnesiams, nes dėl skolų rizikuotų prarasti savo namus.

„Mes tai vertiname kaip labai nelygų jėgos santykį tarp darbuotojo ir darbdavio. Tie žmonės neturi teisės skųstis dėl darbo sąlygų. Mes kalbėjome su moterimi, kuri teigė, kad buvo seksualiai išnaudojama ir ji negalėjo skųstis, negalėjo niekam pranešti, niekam tai nerūpėjo“, – kalbėjo S. Bell.

Taip pat Bergeno profsąjungos lyderė aiškino, kad slaugytojos iš rytų Europos prieš įdarbinimą buvo apmokamos norvegų kalbos. Būtent dėl kalbos kursų jos įsiskolindavo darbdaviui ir turėjo dirbti įmonėje bent dvejus metus. Tačiau darbuotojų kalbos įgūdžiai vis tiek dažnai buvo nepakankami.

„Nemažai slaugytojų po darbo „Orange“ bendrovėje bandė įsidarbinti tiesiogiai Norvegijos savivaldybėse. Ir savivaldybės priėmė į darbą kai kuriuos žmones, kurie tikrai turėjo gerus įgūdžius. Tačiau didžiosios dalies žmonių kandidatūros buvo atmestos, nes jiems trūko kalbos žinių. Taigi, slaugytojoms įmonė parduodavo labai brangius kalbos kursus, kai jos pradėdavo dirbti, jos turėjo didelę skolą ir galiausiai jų kalbos įgūdžiai vis tiek buvo nepakankami.

Kalbėjau su viena moterimi, kuri sakė, kad kai neteko darbo „Orange“ įmonėje, ji Norvegijoje galėjo gauti tik valytojos darbą“, – sakė S. Bell.

„Orange“ vadovas: daugybė iškreiptų faktų

„Orange“ tinklo įmonių Lietuvoje ilgametis vadovas Dalius Dabašinskas taip pat dalyvavo konferencijoje Seime. Jis tikino, kad faktai apie jo įmonę yra iškreipti, tačiau neįvardino, kas tiksliai neatitinka tikrovės.

„Iš principo labai daug iškreiptų faktų pateikta nežinau, kuriam tikslui. Man labai malonu dirbti su mūsų Darbo inspekcija, Norvegijos mokesčių inspekcija, darbo inspekcija ir tikrai dirbam glaudžiai, koreguojam pagal jų prašymus, pageidavimus. Ypač dabar su Lietuvos Darbo inspekcija dirbame, konsultuojamės ir nuolatos tai vyksta. Ir šiandien vyksta patikrinimas“, – Seime sakė D. Dabašinskas.

Verslininkas tvirtino, kad nuo institucijų nieko neslepia: „Tai yra tikrai daugybė iškreiptų faktų, paimti iš konteksto... Daugiau kažkokių komentarų duoti nenoriu, manau, kad Darbo inspekcijos išvados bus pačios teisingiausios ir mes priimam bet kurį sprendimą. Jokio slaptumo nėra jokioms institucijoms, slaptumas tam tikras yra dėl laikraščių, dėl to, kad pateikiami iškreipti faktai ir ne visada atitinka tikrovę.“

Norvegijos Bergeno profsąjungos lyderė po šio pasisakymo replikavo, kad verslininkas turėtų pasakyti, kokie tiksliai faktai yra iškreipti ir neatitinka tikrovės.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close