captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gedimino kalno tvarkytojai atrado XV–XVI a. Aukštutinės pilies gynybinės sienos liekanas

Vykdant Gedimino kalno tvarkybos darbus, viršutinėje šiaurės vakarų šlaito dalyje, tarp gręžinių pamatų (rostverkų) polių buvo atidengti mūro konstrukcijos fragmentai, penktadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM). Spėjama, kad tai – Aukštutinės pilies gynybinės sienos kontraforso liekanos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Mūras sudarytas iš lauko riedulių ir nesistemingai išdėstytų raudono bei gelsvo molio plytų, rištų kalkiniu skiediniu. Preliminarios apžiūros duomenimis šios mūro konstrukcijos datuojamos XV–XVI a.“, – rašoma LNM svetainėje ir priduriama, kad kol bus atlikta detali šių mūrų apžiūra, darbai nevykdomi.

Muziejus taip pat praneša apie Gedimino kalne baigiamus spalį pradėtus darbus, kurių pagrindinis tikslas apsaugoti kalną žiemos ir pavasario periodu. Šiuo metu išauga nuošliaužų pavojus.

Virš Kunigaikščių rūmų liekanų – stogas

Vandens infiltracija, anot LNM, į kalno aikštelę sumažinta atlikus šiuos darbus:

Gedimino kalno aikštelėje įrengta laikina stoginė, kuri leis sumažinti kritulių vandens infiltraciją į žaliuosius kalno plotus, taip pat leis tęsti vykdomus archeologinius tyrinėjimus.
Kunigaikščių rūmų liekanų vidinis plotas nuo kritulių apsaugotas laikinu stogeliu, aikštelės dalį tarp rūmų ir gynybinės sienos nuo kritulių saugos speciali danga.

LNM teigimu, taip pat buvo sutvirtintos Kunigaikščių rūmų liekanų sienos suvaržant jas templėmis, sustiprintas lapkričio mėnesio pradžioje įgriuvęs pagrindinis takas, reikalingas tolimesniems tvarkybos darbams kalno aikštelėje vykdyti.

Darbai pietvakariniame šlaite artėja prie pabaigos

Nuo erozijos žiemos–pavasario laikotarpiu LNM tikina apsaugojęs po nuošliaužų atsidengusius natūralūs geologiniai sluoksnius: pietrytiniame šlaite nukastas nuslinkęs ir į deformacijas linkęs supiltinis technogeninis gruntas. Nuošliaužos vieta apsaugota įrengiant skaldos sluoksnius, o dalis šlaito uždengta vandeniui nelaidžia difuzine plėvele. Išorinis kritulių vanduo nuo plėvelės patenka į lietaus kanalizacijos tinklus, o šlaituose išsikraunantis vanduo surenkamas drenažinėmis tranšėjomis; stabilizuotos ir kitos dėl itin lietingo rudens paskutiniu metu įvykusios nuošliaužų pažeistos kalno vietos rytiniame ir pietrytiniame šlaituose bei pietų ir vakarų šlaitų sandūroje. Pagal tą patį principą nukastas ir išvalytas supiltinis gruntas, užpilti skaldos sluoksniai, paklota drenažinė sistema. Darbai, kaip rašoma svetainėje, pietvakariniame šlaite artėja prie pabaigos.

BNS nuotr.

„Siekiant sustabdyti užfiksuotas grunto deformacijas nuo tolimesnio vystymosi buvo įgyvendintos prevencinės priemonės: vakarinio šlaito įtrūkis nuplaniruotas ir uždengtas difuzine apsaugine plėvele. Sandūra tarp vakarinio bokšto pamatų ir nuogrindos buvo užtaisyta ir užsandarinta cementiniu skiediniu; šiauriniame šlaite esantis grunto įtrūkis taip pat užtaisytas ir uždengtas apsauginiu tinklu. Jis sutvirtintas 2–3 metrų ilgio tarpusavyje sujungtų vamzdžių laikančiąja konstrukcija“, – dėsto LNM.

Baigiami tinkladėžių įrengimo darbai

Šiaurės vakarų šlaite, kaip teigia muziejus, baigiami tinkladėžių įrengimo darbai: „Iki šių metų pabaigos, jeigu leis sąlygos, planuojama įrengtas tinkladėžes užpilti skalda, įrengti tinklą bei pradėti jų užpylimą augaliniu gruntu. Pavasarį bus įrengiamas augalinis sluoksnis. Pradėti po nuošliaužos atsidengusio rostverko remonto darbai pagal projektinius sprendinius“.

Šių metų pradžioje, siekiant išvengti galimos rostverkų griūties, Gedimino kalno tvarkytojai atliko jų inkaravimą prie kalno aikštelėje įrengto poliaus.

Visą šiaurės vakarų tvarkybos projektą LNM teigia planuojanti įgyvendinti kitų metų pavasarį.

Antradienį vyriausybės ekstremalių situacijų komisija dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės pasiūlė skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Dėl to sprendimą dar turi priimti Ministrų kabinetas.

Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta tik Vilniaus mieste.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia.

Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų. Kitiems metams tvarkymo darbams planuojama skirti 7,5 mln. eurų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...