captcha

Jūsų klausimas priimtas

Permainos švietimo srityje: didėja finansavimas universitetams, kyla atlyginimai dėstytojams

Aukštosioms mokykloms skiriamą finansavimą, nepaisant mažėjančio studentų skaičiaus, kitąmet vis tiek numatoma didinti beveik 12 proc., numatytos ir papildomos lėšos dėstytojų, mokslininkų atlyginimų kėlimui, nemokamų bakalauro studijų įvedimui.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tai ketvirtadienį pranešta Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vykusioje konferencijoje, skirtoje pristatyti aukštojo mokslo reformos laiko juostą – atliktus ir planuojamus darbus.

Žada, kad dėstytojų atlyginimai kils apie 20 proc.

„Sutarta, kad aukštojo mokslo kokybiniai pokyčiai turi vykti. Siekiame didinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, suprantame, kad mūsų abiturientai gali rinktis iš visų aukštųjų mokyklų. Lietuva neišnaudoja ir potencialo tapti inovacijų šalimi“, – problemas vardijo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ji sutiko, kad keistina – ir mokslininkų, dėstytojų situacija. Žadama, kad jų atlyginimai 2018 m. kils vidutiniškai 20 proc. (iki 1 tūkst. eurų), planuojama tam skirti 22,6 mln. eurų. „Aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus nustato pati aukštoji mokykla, turime skirtingas situacijas skirtingose aukštosiose mokyklose, pareigybėse. Itin jautri jaunų specialistų situacija. Matoma, kad yra nemažai tokių, kurie dirba keliose įstaigose, ne pilnais krūviais, todėl neturi laiko mokslinei veiklai“, – pastebėjo ministrė.

Planuojama, kad nuo 2018 m. sausio taip pat 20 proc. bus padidintos mokslo institutuose dirbančių tyrėjų pareiginės algos koeficientų dydžių apatinės ir viršutinės ribos („šakutes“).

BNS nuotr.

Liks 9 universitetai

„Taip pat keliame tikslą, įgyvendinant aukštojo mokslo pertvarką, sustiprinti institucijas. Turime ambiciją turėti Lietuvoje du universitetus, kurie patektų tarp TOP500 geriausių pasaulyje“, – tikslus vardijo J. Petrauskienė. Anot jos, Lietuvoje turime ir be galo didelę studijų programų pasiūlą – planuojama, kad 2018 m. studijas galės vykdyti tik aukštosios mokyklos, turinčios toje kryptyje pakankamą mokslo ir dėstytojų potencialą, kokybiškas studijų programas.

„Nors viešojoje erdvėje dažnai girdime apie institucijų jungimą, aukštojo mokslo reforma – ir studijų, ir mokslo finansavimo pertvarka, dėstytojų, mokslininkų darbo gerinimas“, – kas yra svarbiausia, aiškino ministrė. Tiesa, vis dėlto J. Petrauskienė taip pat kelia tikslą, kad, įgyvendinus vyriausybės siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9. Taip pat peržiūrima kolegijų ir mokslo institutų veikla. „Iki ryt (penktadienio) laukiama plano, kuriame aukštosios mokyklos turi išsakyti poziciją dėl reorganizavimo“, – informavo ji.

Nelaukiant to, jau nuspręsta, kad mokytojai bus rengiami 3 centruose, įkurtuose plačios aprėpties universitetuose – Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete.

Jau kitąmet – galimybė studijuoti nemokamai, tačiau kils konkursinis balas, studijos trumpės

Žadama ir įvesti sutartis su aukštosiomis mokyklomis, kurios leistų įgyvendinti nemokamo bakalauro studijas dar 2018 m. Šiam tikslui skiriama papildomai 1,9 mln. eurų. „Šiuo klausimu dar dirba darbo grupė. Sutartis yra tam tikra investicija, užsakymas aukštajai mokyklai. Ir olandai turi sutartis, ir estai turi sutartis. Esmė, kad dalis finansavimo yra paskirstoma per sutartis, numatant tam tikrus rodiklius. Pavyzdžiui, gali būti keliami mokslo tarptautiškumo didinimo reikalavimai, nurodymai dėl mokytojų rengimai“, – sakė ministrė.

Nurodoma, kad dar viena svarbi su pertvarka susijusi dalis – kaupiamojo balo įvedimas. Be to, kitąmet greičiausiai kils ir minimalaus konkursinio balo kartelė. Tiesa, aukštosios mokyklos rankomis dėl to dar nesukirto „Siūloma įvesti 4 slenkstinį balą stojant į universitetus ir 2 į kolegijas. Yra daug palaikymo iš akademinės bendruomenės, studentų sąjungos“, – nurodė ministrė.

J. Petrauskienė užsiminė, kad, be viso to, bus siekiama padėti gabiausiems Lietuvos moksleiviams studijuoti užsienyje. Modelis turėtų būti parengtas dar 2018 m., kitąmet tam numatytas ir finansavimas. „Yra atskirose studijų kryptyse galimybė koncentruoti studijas. Žinoma, kai nebus visiškai visuotinis sprendimas, bet sieksime trumpinti bakalauro studijas“, – tikino ministrė. Tai reiškia, kad greičiausiai bus įgyvendinti planai bakalauro studijas vykdyti ne 4 metus, kaip būdavo iki šiol, o trejus.

Žada didesnes stipendijas ir paskolas

„Jau pertvarkyta mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo sistema. Pirmą kartą vertinant Lietuvos mokslinę veiklą dalyvaus tarptautiniai ekspertai, kokybiniai rodikliai nulems 60 proc. lėšų, kurios yra skiriamos mokslo finansavimui“, – pranešė J. Petrauskienė. Be to, tikino ji, bus peržiūrėtos aukštųjų mokyklų lėšos ūkiui ir administravimui, kad nebenutiktų taip, kai lėšos skiriamos tam, o ne dėstytojų ir studentų gerovei.

„Vykdomos pertvarkos ir skiriant socialinę paramą studentams. Sumažėjus studentų skaičiui atsiranda galimybė peržiūrėti socialines stipendijas, paskolų studijoms tvarką“, – aiškino ministrė. Socialinės stipendijos dydis, žadama, kils 7,7 proc. iki 133 eurų, tam numatoma 400 tūkst. eurų papildomai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...