captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo dėl Gedimino kalno skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį pasiūlė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu, antradienį pranešė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Komisijos nariai vienbalsiai pritarė, kad komisija siūlytų vyriausybei siūlytų paskelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu“, – žurnalistams po posėdžio sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Patį sprendimą dar turės priimti Ministrų kabinetas. Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta Vilniaus mieste, tačiau gruodį baigiasi terminas, per kurį ji turėjo būti suvaldyta.

Ministras teigė, kad siūlymas vyriausybei dėl ekstremalios situacijos paskelbimo bus pateiktas kitą pirmadienį.

Pareigūnai teigia, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės mastu padės supaprastinti kalno tvarkymo procedūras, kritiniais atvejais leistų pasitelkti kariuomenę, policiją ar ugniagesius gelbėtojus. Vis dėlto šis sprendimas neturėtų pakeisti suplanuotų tvarkymo darbų eigos, nes Gedimino kalno tvarkymu ir iki šiol užsiėmė Kultūros ministerija.

Anot kultūros viceministro Renaldo Augustinavičius, iš esmės sutvarkyti Gedimino kalną užtruks iki penkerių metų, o dabar jis yra baigiamas ruošti žiemai.

„Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu. Iš esmės, kur po laikina stogine pradės vykti tvarkybos darbai, nes pats pavadinimas sako, kad ji yra laikina, reikia įrengti stabilius, ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo neitų į gilumą“, – sakė viceministras.

„Visos pajėgos bus koncentruojamos į kalno viršutinę dalį, kad ten turėtume ilgalaikius darbus. Ir automatiškai prie pietrytinės gynybinės sienos kampo, nes ten irgi yra didelė rizika, kad gali formuotis tam tikros grunto deformacijos“, – pridūrė jis.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Ekspertai sako, kad nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau tam gali prireikti daugiau lėšų. Kitiems metams tvarkymo darbams planuojama skirti 7,5 mln. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...