captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentę į teismą padavusi buvusi Kauno teisėja negavo nei milijono, nei apgynė garbę

Buvusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur nesugebėjo teisme įrodyti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė esą nepagrįstai jos nepaskyrė dirbti iki 65 m.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Buvusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur nesugebėjo teisme įrodyti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė esą nepagrįstai jos nepaskyrė dirbti iki 65 m.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė trečiadienį paskelbė, kad D. Mazur ieškinys yra netenkinamas, o ieškovė papildomai į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 15 Lt – tiek atsiėjo procesinių dokumentų įteikimas šalims.

Buvusios kolegės ieškinį atmetęs teismas atsisakė D. Mazur priteisti pareikštą ieškinį – užmokestį, kurį ji būtų gavusi per beveik 25 metus „į rankas“, jeigu D. Grybauskaitė ją būtų paskyrusi į teisėjos pareigas.

D. Mazur prašė priteisti 1 mln. 392 tūkst. litų turtinės ir 10 tūkst. Lt – neturtinės žalos atlyginimą.

„Aš praradau ir teisėtus lūkesčius, ir patyriau didelę moralinę žalą, netekusi darbo negalėjau pasirūpinti savo šeima, tapau bedarbe, buvau sužlugdyta, žeminama visų kolegų akivaizdoje, man net kilo noras išvažiuoti – praradau pasitikėjimą valstybe“, – yra sakiusi D. Mazur.

Penkerius metus teisėjos mantiją vilkėjusi 41 metų D. Mazur ją turėjo nusivilkti praėjusių metų lapkričio 29-ąją, kai baigėsi jos kadencija – gavusi Teisėjų tarybos pritarimą D. Grybauskaitė nusprendė nepratęsti jos įgaliojimų ir pasirašė dekretą dėl teisėjos atleidimo iš pareigų.

„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, – sakė šalies vadovės patarėjas Ernestas Rimšelis.

Sprendimą nepratęsti D. Mazur įgaliojimų šalies vadovė priėmė atsižvelgusi į atlikto neplaninio tikslinio teisėjos veiklos patikrinimo rezultatus – paaiškėjo, kad teisėja skiria švelnesnes, nei numato įstatymas, nuobaudas administracinių teisės pažeidimų bylose KET pažeidėjams: prie vairo girtiems užkluptiems bei greitį viršijusiems vairuotojams.

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis nustatė, kad teisėja posėdžių metu kartais kalba labai neformaliai ir esą net moralizuoja žmones. Pasak teismo vadovo, tam tikrais atvejais teisėjos bendravimo su proceso dalyviais stilius ir kalba prasilenkė su vienu iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį sudarančių aspektų – teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.

Perklausius garso įrašus nustatyta, kad vieno posėdžio metu teisėja buvo labai neoficiali. „Su atmintimi negerai?“; „Kai į žygdarbius eiti, tai visi kartu“, – posėdžio dalyviams esą replikavo teisėja.

Kitos bylos metu teisėja susierzino, kai netikėtai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o vienas proceso dalyvis pareiškė prašymą apklausti liudytoją. „Jums reikia pamatyti liudytoją, kam jums jo reikia?“ – užfiksuoti teisėjos žodžiai.

Dar kito posėdžio metu teisėja net nesilaikė proceso tvarkos ir nevengė familiarių diskusijų su vienu suimtuoju. „Už ką suimtas? Už žmogžudystę? Riebiai suimtas“, – D. Mazur teisme esą ne tik keldavo balsą, bet ir moralizavo nuteistąjį.

Taip pat nustatyta, kad skelbdama vieną nuosprendį nuteistajam pareiškė, jog prie bausmės jam prideda 6 mėnesius. „Ar nebaisu taip griežtai? Kad tik užtektų“, – sakė ji. Kai nuteistasis atsakė į teisėjos klausimą, ši pareiškė: „Kaip išgydyti tą kvailumą?“

Nagrinėdama vieną išžaginimo bylą teisėja taip pat familiariai bendravo su proceso dalyviais – apklausdama liudytojus klausinėjo, ar šiais laikais gimtadieniai su balionais nešvenčiami ir vartojo frazes „vakarėliai-naktinėliai“ ir pan.

Tuo metu buvusi Kauno teisėja mano, kad Teisėjų taryba ir Prezidentūra pažeidė jos atleidimo procedūrą – į darbą ji buvo priimta galiojant vienai Teismų įstatymo redakcijai, o atleista – jau įstatymui pasikeitus.

„Pagal seną įstatymą redakciją turėjo būti vertinama mano veikla už 5 metų darbą – po 3 metų darbo buvau įvertinta kaip atitinkanti eiti teisėjo pareigas, buvau įvertinta labai gerai“, – sakė ji.

Be to, D. Mazur nurodė, kad prezidentė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl jos atleidimo, pasirašė likus vos 2 dienoms iki įgaliojimų pabaigos.

„Niekada nebuvo priekaištų dėl mano kultūros, mano darbo rezultatai buvo netgi geresni nei kitų kolegų“, – sakė ji.

Buvusi teisėja neabejoja, kad jos atleidimas susijęs su nagrinėtomis administracinių teisės pažeidimų bylomis, kuriose ji KET pažeidėjams dažniau nei kiti kolegos pritaikydavo įstatyme numatytą išimtį – skirdavo švelnesnę nuobaudą.

„Aš taikiau šį įstatymą, supratau, kad teisėjams negali būti tokio nurodymo, o dabar manau, tai ir buvo pagrindas mane atleisti“, – teisme aiškino D. Mazur.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...