captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsieniečiai dažniausiai kraujo duoda neatlygintinai, lietuviai – atvirkščiai

Lietuviai donorai, duodantys kraujo, yra labiau linkę tai daryti už atlygį. Tuo metu mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai dažniausiai kraujo duoda neprašydami už tai pinigų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuviai donorai, duodantys kraujo, yra labiau linkę tai daryti už atlygį. Tuo metu mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai dažniausiai kraujo duoda neprašydami už tai pinigų.

Pasak Higienos instituto Kraujo donorų registro vadovės Svetlanos Bogdanovos, per pastarųjų metų laikotarpį neatlygintos donorystės sudarė 31,7 proc. visų kraujo donacijų. Net 77,3 proc. donacijų, kurias davė užsieniečiai, buvo neatlygintinos. Nepaisant to, kad per kelerius metus neatlygintinų kraujo donorų padaugėjo, žmonės vis dar mielai ima pinigus už kraujo davimą.

„Nors nemokamai kraujo duoda vis daugiau žmonių, dar daug Lietuvos piliečių nelinkę to daryti be atlygio“, – sakė S. Bogdanova.

Per metus Kraujo donorų registre užfiksuota 92 tūkst. apsilankymų kraujo donorystės įstaigose ir jų mobiliuosiuose punktuose, tačiau kraujo davimų užregistruota mažiau – 78,6 tūkstančio.

Nuo 2012 metų birželio 1 d. iki šių metų birželio 1 d. registre užregistruotas 47 621 donoras, bent vieną kartą davęs kraujo ar jo sudėtinių dalių. Didžiąją donorų dalį sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus. Tarp užregistruotų donorų yra ir 172 užsieniečiai. 143 donorai per šį laiką kraujo ir jo sudėtinių dalių davė net 8 kartus ir daugiau. Vidutiniškai donorai kraujo ar jo komponentų per metus duoda 1,7 karto. Tūkstančiui šalies gyventojų tenka 16 donorų.

Per metus registre užfiksuota 92 tūkst. apsilankymų kraujo donorystės įstaigose ir jų mobiliuosiuose punktuose, tačiau kraujo davimų užregistruota mažiau – 78,6 tūkst. S. Bogdanova aiškino, jog ne visi norintieji duoti kraujo tą gali padaryti.

„Visada donorų apsilankymų užregistruojama daugiau negu atliekama donacijų, nes asmuo, norintis duoti kraujo, kiekvieną kartą turi praeiti medicininę atranką. Ne visiems asmenims ši atranka būna sėkminga. Yra daug priežasčių, dėl kurių kraujo donorystė gali būti laikinai sustabdyta arba uždrausta. Tai daroma siekiant nepakenkti žmogaus sveikatai ir užtikrinti kraujo saugumą“, – sakė ji.

Vis dėlto Kraujo donorų registro vadovė paminėjo, kad jau metus veikianti viena duomenų bazė kraujo donorystės įstaigų darbuotojams leidžia matyti donoro visus apsilankymus, nepriklausomai kurioje įstaigoje buvo duotas kraujas, ir padeda išaiškinti asmenis, kuriems draudžiama būti donorais arba nepraėjo nustatytas terminas po paskutinio kraujo davimo.

Registro duomenimis, tarp visų užregistruotų donacijų tik 1,25 proc. buvo nesėkmingos, t. y. donoro kraują ištyrus laboratorijoje, jis pripažintas netinkamu naudoti. Tarp kraujyje aptiktų infekcinių ligų žymenų pusė atvejų sudarė hepatito C žymenys, kiti – ŽIV, hepatito B ir sifilio žymenys.

Lietuvoje įgyvendinama Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2006-2015 m. programa, kurioje pažymima, kad šiuolaikinius kraujo donorystės veiklos principus diegiančios šalys pripažįsta neatlygintinos kraujo donorystės svarbą apsirūpinant pakankamu kiekiu saugių kraujo produktų. Šios programos įgyvendinimo tikslas – iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekti, kad visose kraujo donorystės įstaigose neatlygintinų donacijų būtų iki 70 procentų. Taigi, norint tai pasiekti, neatlygintinų donacijų skaičių reikėtų padidinti dvigubai.

Registro duomenimis, daugiausiai donacijų – 62,5 proc. – atlikta Nacionaliniame kraujo centre, 20,2 proc. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, 8,5 proc. – Kauno kraujo centras, 4,8 proc. – Kraujo donorystės centre, 3,6 proc. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujo centre.

Birželio 14 d., penktadienį, bus švenčiama Pasaulinė donorų diena.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...