captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarstoma biometrinius duomenis naudoti ligoninėse ir teisėsaugoje

Seime svarstoma galimybė plačiau naudoti biometrinius duomenis, pavyzdžiui, sekant Latvijos pavyzdžiu pagal biometrinius duomenis ligoninėse atpažinti be sąmonės atvežtus pacientus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Registrų centro vadovo funkcijas šiuo metu atliekanti Ieva Tarailienė pažymi, kad valstybė šiuo metu išduodama asmens dokumentus surenka biometrinius duomenis, bet tiesiogiai jie nepanaudojami.

„Pasiimant ar keičiant asmens dokumentą šiandien mes surenkame biometrinius duomenys – tai atvaizdas ir pirštų antspaudai. Šie duomenys paimami ir įdedami į asmens dokumentą, bet jie nenaudojami. Veido atvaizdą ima teisėtvarkos institucijos, bet realaus naudojimo nėra: duomenis turime – bet jų nenaudojame“, – BNS sakė I. Tarailienė.

Anot Registrų centro laikinosios vadovės, artimiausias sėkmingas pavyzdys dėl biometrinių duomenų panaudojimo – kaimynai latviai.

„Jie naudoja biometrinius duomenis atpažinti asmenims, kai kitos priemonės nepakankamos. Ligoninėse tai pakankamai populiaru, kai asmenys atvežami be sąmonės, taip pat teisėtvarkoje, kalėjimuose buvo nustatyta net tokių atvejų, kad sėdi ne tie asmenys, kurie ten turėtų būti“, – kalbėjo I. Tarailienė.

Diskusija, ar Lietuva pasirengusi naudoti asmens biometrinius duomenis, pirmadienį Seime surengta Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Tado Langaičio iniciatyva. Anot parlamentaro, prieš atveriant biometrinius duomenis platesniam vartojimui visų pirma reikėtų užtikrinti jų saugumą.

„Didžiojo brolio“, visuotinio stebėjimo baimė visuomenėje yra, matome, kas vyksta Kinijoje ar kitose autokratinėse valstybėse, todėl diskusiją turėtumėme pradėti ne nuo to, kur čia galėtume strimgalviais veržtis ir pradėti, bet kaip galime juos atsakingai naudoti“, – BNS sakė T. Langaitis.

„Komercinis sektorius mato labai daug galimų pritaikymų, bet mes turime pradėti labai atsargiai. Lietuvoje esame turėję daug problemų su asmens duomenų apsauga, ir turime pažiūrėti, kaip valstybiniame sektoriuje šiandien galėtume naudoti biometrinius duomenis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje. Tai matau, kaip pirmą segmentą, kur būtų galima panaudoti biometrinius duomenis“, – kalbėjo parlamentaras.

Teisininko Mindaugo Valančiaus teigimu, privačiame sektoriuje biometriniai duomenys jau naudojami, pavyzdžiui, norint patekti į patalpas – darbovietę, sporto klubą. Anot teisininko, dabartinis biometrinių duomenų naudojimas gana liberalus, tačiau nuo kitų metų gegužės 25 dienos jis pasikeis, nes biometriniai duomenys bus pripažinti ypatingais duomenimis.

„Biometrinių duomenų naudojimo pagrindas bus – tenkinant svarbius viešuosius interesus, tai turbūt būtų galima galvoti apie saugumą, teisėsaugą, sveikatos sektorių, veikiant paties žmogaus gyvybiniais interesais, jei jį be sąmonės atveža greitoji, o jis neturi tapatybės kortelės. Tada būtų galima biometrinių duomenų pagalba nustatyti jo tapatybę, galbūt sužinoti svarbios informacijos apie jo sveikatos istoriją, kuri padėtų teikiant būtinąsias paslaugas“, – BNS sakė M. Valančius.

Teisinės diskusijos, anot jo, šiuo metu vyksta dėl darbuotojų biometrinių duomenų tvarkymo.

„Šiuo metu nemažai diskusijų kyla dėl darbuotojų duomenų tvarkymo. Yra įmonių, kurios naudoja biometrinius duomenis, kad darbuotojai galėtų patekti į darbo patalpas, tai yra patogu, piršto antspaudas leidžia labai paprastai patekti į patalpą, ir po atostogų neužsimiršta, kaip kodai ir slaptažodžiai“, – sakė teisininkas.

„Priežiūros institucijos teigia, kad darbuotojų sutikimas nėra laisvanoriškas, jis priklausomas nuo darbdavio ir todėl negali duoti laisvanoriškai sutikimo, čia yra ginčų, nesutapimų, pavyzdžiui, į sporto klubus jau leidžia patekti su biometriniais duomenimis, jei yra sudaryta alternatyva pasirinkti – ar jis nori su piršto antspaudu pateikti, ar su kodu“, – kalbėjo M. Valančius.

Diskusija Seime surengta norint aptarti galimybes panaudoti Registrų centre sukauptus Lietuvos gyventojų biometrinius duomenis teisėsaugos, sveikatos apsaugos ir kitose tam tinkamose srityse, taip pat šių duomenų naudojimui reikalingą teisinį reguliavimą.

Reuters/Scanpix nuotr.

Metų pradžioje Registrų centras atliko Gyventojų registre kaupiamų ir saugomų gyventojų biometrinių duomenų kokybės bandomąjį vertinimą. Atliktas 5 tūkst. atsitiktinai parinktų ir nuasmenintų pirštų antspaudų ir veido nuotraukų kokybės tyrimas. Remiantis šio tyrimo rezultatais, padaryta išvada, kad biometrinių duomenų kokybė yra techniškai pakankama naudoti ir gali būti naudojama asmens tapatybei patikrinti bei asmeniui identifikuoti.

Šiuo metu biometriniai duomenys Lietuvoje nėra naudojami, išskyrus teisėsaugoje, tačiau pasaulyje ir Europos Sąjungoje biometriniai duomenys yra vis plačiau taikomi tokiose srityse kaip sveikatos apsauga (identifikuojant pacientus), notarų darbe (identifikuojant sandorio asmenis) ir kitose.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...