captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nudegimai per šventes: ko griebtis pirmiausia?

Šalies miestuose sužibusios Kalėdų eglės primena, kad artėja didžiosios metų šventės, kurių metu bus aktyviau plušama virtuvėje ruošiant patiekalus Kalėdų stalui, bus kabinamos elektrinės girliandos, šaunamos petardos. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kasmet namuose nudegimus patiria per 8 tūkst. lietuvių. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės terminių traumų skyriaus vedėjo Vytauto Vaitkaus teigimu, į šią ligoninę nuo Kalėdų iki sausio 3 dienos per parą atvažiuoja nuo 2 iki 7 apdegusiųjų pacientų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nors pavojingiausia namų vieta išlieka virtuvė, riziką nudegti didina ir kasmet gausėjanti elektrinių šventinių dekoracijų, pirotechnikos gaminių pasiūla. Tad ką reikia žinoti, patyrus nudegimą ir kaip sau padėti, jei nelaimė nutiko.

Nustatykite nudegimo laipsnį

Kada skubėti pas gydytoją, o kada – galima palaukti, parodo odos nudegimo laipsnis. Budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė primena, kad nudegimai skirstomi į 4 laipsnius: pirmojo, antrojo A, antrojo B ir trečiojo laipsnio.

„Pirmojo ir antrojo A laipsnio nudegimus galima išsigydyti savarankiškai tuo atveju, jei pažeistas nedidelis odos plotas. Patyrus antrojo B ir trečiojo laipsnio nudegimus būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus“, – įspėja I. Norkienė.

Pirmuosius du nudegimo tipus galima atpažinti pagal šiuos požymius: šiek tiek paraudusi, patinusi oda arba ant jos iškilusios skausmingos pūslės, pripildytos audinių skysčio ar net kraujo. Tinkamai prižiūrint tokius nudegimus, jie visiškai sugyja per 1–3 savaites nepalikdami randų.

„Kitais dviem atvejais, kai ant odos matomos baltos dėmės, o pati oda tampa nejautri arba pajuosta ir apanglėja būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Sunkiausi nudegimai reikalauja chirurginės intervencijos: tenka šalinti mirusius audinius, o odą – persodinti“, – pasakoja I. Norkienė.

Reikalauja specialios priežiūros

Beveik visais atvejais pirmoji pagalba yra vienoda – nudegusią vietą pirmiausia reikia šaldyti. Ją reikėtų vėsinti po šaltu tekančiu vandeniu ne mažiau kaip 20–30 min., kol pranyksta skausmas.

BNS nuotr.

Nudegintą paviršių reikėtų sutvarkyti taip pat, kaip ir bet kurią kitą žaizdą: uždengti sterilia medžiaga ar švaria medžiagine skiaute. Jeigu nudegimas yra didesnis, nei galima uždengti delnu – saugantis nuo dehidratacijos, reikėtų gerti kuo daugiau skysčių.

I. Norkienė perspėja, jog jokiu būdu negalima nudegusios odos tepti aliejumi, riebalais ar riebalų pagrindu pagamintais tepalais, nes jie skatina nudegimą skverbtis į gilesnius odos sluoksnius ir stabdo gijimą: „Jei nudegimas nestiprus, nudegusią vietą patepkite hidrogeliu arba uždėkite jonažolių, medetkų, gysločių užpilo kompresą. Labai tinka ir šviežios alijošiaus sultys. Vėliau žaizdą apriškite sterilia medžiaga“.

Jai pritaria ir V. Vaitkus pabrėždamas, kad nudegus odą karštis pasilieka viduje, todėl ant žaizdos negalima dėti jokių dangčio efektą sukeliančių medžiagų. „Kuo tik žmonės netepa savęs kęsdami skausmą: ir aliejumi, ir dantų pasta, ir barsuko ar banginio taukais, net druska ar cukrumi apsibarsto. Tai yra tas pats, kas ant verdančios mėsos puodo uždėtume dangtį, kad ji dar geriau išvirtų“, – palygina gydytojas.

Anot jo, iš karto šaldant odą nudegimo gylį galima sumažinti net vienu laipsniu.

I. Norkienė pabrėžia, kad nudegimai reikalauja specialios priežiūros. Jiems būtina parinkti tinkamas priemones tam, kad ant odos neliktų nemalonaus nudegimo priminimo – rando.

Būtina laikytis atsargumo

Įvairiausių nudegimų per savo ilgametę praktiką matęs V. Vaitkus pastebi, jog didžiausias žaizdas palieka sprogstamieji įtaisai. Netinkamai sprogę jie pažeidžia minkštuosius audinius, žmogus gali prarasti pirštą, plaštaką, akis, nudegti veidą. Gydytojas lietuviams nori duoti svarbų patarimą: netaupykite pirkdami fejerverkus ar petardas, nes nė viena trauma nelieka be pasekmių.

BNS nuotr.

„Parakas yra pavojingas dalykas. Jeigu jis netinkamai laikomas ar transportuojamas, sudrėksta, suskyla ir sprogsta neprognozuojamai. Nepirkite fejerverkų ar petardų atvirose prekybos vietose, kur yra drėgna. Prašykite parodyti sertifikatą, leidžiantį prekiauti tokiais gaminiais, jei įtariate, jog prekiaujama neoficialiai. Patikrinkite galiojimo laiką tų fejerverkų, kurie pas jus stovi garaže nuo praėjusių metų ir jokiais būdais nesigaminkite jų patys“, – perspėja Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Alkoholis neapsaugos

Gydytojas pastebi, jog dėl nelaimių dažnai būna kalti ne tik nekokybiški sprogmenys, bet ir alkoholis.

„Būna, kad padauginęs alkoholio žmogus fejerverkus leidžia tiesiog iš rankų arba jų nesugeba tinkamai padėti ant lygaus, stabilaus paviršiaus. Geriau jau leiskite tuo užsiimti blaiviam svečiui. Taip pat stebėkite, kaip vaikai elgiasi su jų mėgstamomis mažytėmis petardomis, nes apdegę pirštukai gali likti nejautrūs“, – sako V. Vaitkus.

Jis džiaugiasi, kad kasmet nukentėjusiųjų nuo šventinių sprogmenų skaičius nebeauga, nes daugėja legalių prekybos vietų, kur prekiaujama saugiais gaminiais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...