captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis Briuselyje pareiškė, kad Lietuva nebenori persukinėti laiko

Antradienį Briuselyje viešintis susisiekimo ministras Rokas Masiulis Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje pareiškė, kad laiko sukiojimas – betikslis, o tokią Lietuvos poziciją kol kas palaiko tik Suomija. Ar Lietuva jau spėjo suformuoti savo poziciją dėl laiko persukimo? Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Tomo Beržinsko teigimu – preliminari pozicija yra, o Lietuva jau ieško būdų pradėti diskusijas su Briuseliu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie pozicijos išsakymą R. Masiulis antradienį pats paskelbė „Facebook“.

„Šiandien Briuselyje vykusioje Transporto taryboje išsakiau poziciją dėl laiko sukiojimo pirmyn atgal. Mano nuomone, tai visiškai betikslis dalykas, sukeliantis žmonėms papildomą stresą ir rūpesčius. Kol kas Lietuvos poziciją palaiko tik Suomija. Komisija nieko nekeis, kol šiai pozicijai nepritars dauguma šalių. Ką gi – kažkur reikia pradėti“, – rašė jis.

Tačiau kas ministrą įgaliojo kalbėti Lietuvos vardu?

R. Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė 15min patikino, kad R. Masiulio pozicija, kurią jis pareiškė Briuselyje, – suderinta.

„Vyriausybėje diskusija šiuo klausimu darbiniame lygyje yra prasidėjusi. Todėl ministras išsakė iš anksto suderintą poziciją, paremdamas Suomijos pasiūlymą“, – raštu atsiųstame atsakyme teigia patarėja.

Anot jos, pasisakymo tikslas – patvirtinti, kad vasaros laiko sukimo klausimas yra taip pat aktualus ir Lietuvai.

„Gyventojų apklausos rodo, kad didžioji dauguma (2017 m. balandžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, – 78,7 proc.) gyventojų nepritaria laiko keitimui (už laiko keitimą – 7 proc. respondentų)“, – teigiama atsakyme.

Pasak V. Šmaižytės, planuojama, kad Lietuva oficialiai kreipsis į Europos Sąjungos instancijas dėl „Direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimo“ keitimo.

T. Beržinskas: oficialių įgaliojimų ministrui nereikėjo

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas T. Beržinskas 15min teigė, kad R. Masiuliui šiame formate jokių oficialių įgaliojimų kalbėti nė nereikėjo.

„Diskusijų metu šioje taryboje buvo pasakyta Suomijos pozicija ir R. Masiulis, tęsdamas tą diskusiją, tiesiog išsakė preliminarią Lietuvos poziciją ir palaikė Suomiją“, – paaiškino jis.

Anot vyriausybės vadovo patarėjo, diskusijos dėl laiko kaitaliojimo atsisakymo vyriausybės iniciatyva yra prasidėjusios – antradienį premjero patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis šiuo klausimu turėjo pasitarimą su ministerijų ir Seimo atstovais.

Jis priminė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje yra įrašyta nuostata dėl laiko kaitaliojimo atsisakymo.

„Kaip tik dabar ieškoma būdų diskusijos pradžiai europiniame formate“, – pabrėžė S. Skvernelio patarėjas.

Seime diskusija dėl laiko dar nebaigta

Diskusija dėl laiko sukiojimo Seime dar nėra baigta. Spalio mėnesį „valstietis“ Mindaugas Puidokas Seime yra užsregistravęs nutarimo projektą, kuriuo siūloma vyriausybei pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės leisti kiekvienai šaliai pačiai spręsti dėl laiko.

Jį Seimas žada svarstyti ketvirtadienį.

Pasiūlymą nagrinėjęs Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad konsultacijos su EK nėra galimos tais atvejais, kai to vienašališkai siekia tik viena valstybė narė.

Valstybės tik gali teikti informaciją Komisijai apie direktyvos, kuria reglamentuojamas laiko sukiojimas, nuostatų poveikį atitinkamiems sektoriams.

Todėl parlamento teisininkai siūlo pateikti EK informaciją arba pasiūlymą.

M. Puidokas 15min sakė, kad dabar svarstoma prašyti EK leisti kiekvienai šaliai pačiai nuspręsti, reikia ar nereikia jai vasaros bei žiemos laiko, neišeinant iš laiko juostų, kurios priskirtos konkrečiai valstybei.

„EK šio klausimo niekada nelaikė svarbiu. Visada būdavo pasvarstymas, kad kadangi šis klausimas nė vienos šalies niekada nebuvo iškeltas oficialiai, apie jį nebuvo jokios oficialios diskusijos“, – sakė Seimo narys. Jis pridūrė, kad dabar gera proga tą diskusiją pradėti.

M. Puidokas, BNS nuotr.

M. Puidokas pabrėžė, kad laiko sukinėjimas neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai – tai esą yra įrodę įvairūs tyrimai, o naudos – energijos taupymo, iš tiesų rodyklių sukinėjimas neduoda.

Lietuvoje diskusija dėl laiko sukiojimo netyla jau daugybę metų.

2015 metų lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant ES direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi, tačiau vyriausybė tuomet nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją. Tokių bandymų būta ir anksčiau.

Suomiai pasirašinėjo peticiją

Suomijoje jau kuris laikas netyla diskusijos, dėl to, reikia ar nebereikia sukioti laiko.

Anot Express.co.uk, per 70 tūkst. suomių rudenį pasirašė peticiją, kuria reikalaujama baigti laiko sukinėjimą, nes tai sargdina žmones.

Parlamentinis Transporto ir komunikacijų komitetas paskelbė rekomendaciją šalies vyriausybei kreiptis į Briuselį ir pareikalauti nutraukti diktatą dėl laiko persukimo.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...