captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas trauks iš duobės liberalus – partijos veteranas ar patyręs kriminalistas?

Šį šeštadienį rinkimuose dėl Liberalų sąjūdžio, sulaukusio teisėsaugos įtarimų, lyderio posto greičiausiai kausis du pagrindiniai kandidatai – liberalų senbuvis, buvęs lyderis, Kovo 11-osios akto signataras Eugenijus Gentvilas ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas, priverstas palikti šį postą po banko „Snoras“ skandalo, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nors apie partijos lyderio rinkimus rimtai svarstė ir europarlamentaras Petras Auštrevičius, jis, atrodo, iš kovos jau pasitraukė. Partijos skyriai yra iškėlę ir daugiau pretendentų į pirmininko postą. Tarp jų – parlamentarai Kęstutis Glaveckas, E. Gentvilo sūnus Simonas Gentvilas, Aušrinė Armonaitė, neseniai partijos lyderio postą palikęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Liberalai, panorę patys save išsikelti, galės tai padaryti per suvažiavimą.

Neabejingas tam, kas darosi partijoje

E. Gentvilas liberalų gretose – nuo 1993 m. Jis kartu su partija išgyveno visas jos metamorfozes – buvo ir Liberalų sąjungos, ir Liberalų ir centro sąjungos nariu. 1996–1999 m. bei 2001–2003 m. jis vadovavo partijai. 2003–2004 m. buvo Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, nuo 2006 m. – Liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto skyriaus pirmininku.

Kai teisėsauga partijai pareiškė įtarimus dėl galimos korupcijos ir pirmininko postą paliko R. Šimašius, laikinai partijos vairą šių metų spalį vėl perėmė E. Gentvilas.

Paklaustas, kodėl nusprendė dar kartą bristi į tą pačią upę, E. Gentvilas prisipažino, kad jam jau pabodo atsakinėti į šį klausimą: „Na, man ne tas pats, kas darosi partijoje ir koks bus jos likimas.“

E. Gentvilas pastaruoju metu važinėja po partijos skyrius ir susitikimų su kolegomis metu dalyvauja diskusijose kartu su V. Gailiumi. Dalindamasis įspūdžiais iš šių susitikimų, E. Gentvilas juokaudamas sakė, kad partiečiai jo dar nenušvilpia.

Jaučia naudingą ir konstruktyvią konkurenciją

V. Gailius nepanoro prognozuoti, kas laimės partijos pirmininko rinkimus, kuriuose jis išdrįso mesti pirštinę liberalų veteranui E. Gentvilui: „Iki šiol su juo vyko labai naudinga, konstruktyvi ir korektiška konkurencija.“

Atsakydamas į klausimą, apie ką susitikimų metu kalbasi su kolegomis ir kaip mato partijos ateitį, V. Gailius padarė ilgą pauzę: „Svarbiausia – tinkamai pasiruošti savivaldybių rinkimams. Kiekvienas skyrius ir jo nariai – didžiausias partijos turtas.“

V. Gailius, BNS nuotr.

Kodėl buvęs teisėsaugininkas, Antikorupcijos komisijos vadovas, nuolatos deklaruojantis principingumą ir politikų veiklos skaidrumą, panoro vadovauti partijai, kuriai kolegos teisėsaugininkai pareiškė įtarimus dėl korupcijos bei neskaidrių ryšių su verslo atstovais?

Atsakymui į šį klausimą V. Gailiui taip pat prireikė pauzės: „Partijos nariu esu nuo 2016 m. [jau po to, kai partijos lyderio postą paliko Eligijus Masiulis, kuriam buvo pareikšti įtarimai galimai paėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio – LRT.lt], o jos vadovybėje – nuo 2017 m. Dabar privalome bendradarbiauti su teisėsauga. Vienoks ar kitoks sprendimas baudžiamojoje byloje tikrai bus. Tačiau pirmiausia privalome atsiriboti nuo praeities ir tų asmenų, dėl kurių veiksmų partijai buvo pareikšti įtarimai. Manau, kad mes tą ir padarysim.“

Kaip įtikinti rinkėjus, kad galbūt pinigus dėžutėse nuo alkoholinių gėrimų iš verslininkų imdavo tik pavieniai partijos vadovai, o ne daugelis jos atstovų?

„Privalėsime užtikrinti rinkėjus, kad jiems net nekiltų abejonių, jog tai bus daroma ir ateityje. Tas brūkšnys, kuris buvo nubrėžtas partijos gyvenime praėjusių metų gegužę, turi būti labai ryškus. Tačiau praeities neatsikratysim. Ji bus. Iš partijos pirmininko pavaduotojo pareigų atsistatydinau šių metų rudenį, nes manau, kad privalome partijoje tvarkytis kitaip, nei tai buvo daroma anksčiau. Tapęs partijos pirmininku, privalėčiau užtikrinti, kad prasidės naujas jos gyvenimo etapas“, – tvirtino V. Gailius.

Jis prisipažino nustebęs, kai sužinojo, kad R. Šimašiaus valdymo metu partija net neturėjo tinkamų advokatų, kurie jai atstovautų ir bendrautų su teisėsauga.

Apie pasitraukimą iš partijos jis sako nesvarstęs, nes, anot jo, pradėjus kilti lėktuvui, joks pilotas staigių manevrų neturi teisės daryti.

Kokius palaikys santykius su S. Skverneliu?

Priminus V. Gailiui jo politinės karjeros pradžią, kai po liberalų vėliava nusprendė 2012 m. dalyvauti Seimo rinkimuose, nes prieš tai dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonės buvo priverstas palikti FNTT vadovo postą, jis prisipažino esąs liberalas pirmiausia dėl to, kad yra laisvas žmogus.

Vertindamas Seimo narių kalbas, esą jei taptų liberalų lyderiu, palaikytų kur kas glaudesnius ryšius su premjeru Sauliumi Skverneliu, o pastarasis galbūt, jei visai pašlytų santykiai su „valstiečių“ frakcija Seime, pereitų pas liberalus, V. Gailius šyptelėjo: „Tokių kalbų ir vertinimų dar negirdėjau. Tačiau premjeras pastaruoju metu elgiasi tikrai kaip liberalas.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...