captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vasara: rojus bakterijoms, o pilvui – pragaras

Vasara – ne tik atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas, bet ir palankus laikas plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, kuriomis dažniausiai užsikrečiama suvalgius patogeniniais mikroorganizmais užteršto maisto.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vasara – ne tik atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas, bet ir palankus laikas plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, kuriomis dažniausiai užsikrečiama suvalgius patogeniniais mikroorganizmais užteršto maisto.

Liga prasidėjo staiga

„Net nenumanau, kur mano sūnus galėjo užsikrėsti šia liga. Mano ketverių metų berniukui staiga pakilo temperatūra, jis nieko nevalgė, negėrė vandens. Maniau, kad peršalo, bet vakare ėmė viduriuoti ir vemti, jam prasidėjo stiprūs pilvo skausmai, temperatūra pakilo net iki 40 laipsnių. Tada skubėjome į ligoninę, kur, atlikus tyrimus, sūnui nustatyta salmoneliozė. Gulėjome ligoninėje, Ignui pastatė lašelinę. Po savaitės vaiko sveikata pagerėjo, tačiau tam, kad jis visiškai pasveiktų, buvo privalu atsisakyti daugelio maisto produktų, gerti „sveikąsias“ bakterijas“, – pasakojo jo motina Inga.

Būdingas sezoniškumas

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, per maistą plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, rotavirusų, norovirusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama ir sergama žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterijų sukeltomis žarnyno infekcinėmis ligomis (salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze ir kt.) – šiltuoju metų laiku. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis.

Apsinuodijimo maistu priežastis gali būti greitai gendantis maistas (salotos, mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešra, pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt.), ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens. Vasarą padaugėja atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse, restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai paruoštas maistas.

Ne visi vienodai serga

G. Zagrebnevienė teigė, kad vasarą dažniausiai registruojami susirgimai salmonelioze, kampilobakterioze, kitų bakterijų sukeltomis ūmiomis žarnyno infekcijomis. Oficialiosios statistikos duomenimis, kasmet vasaros mėnesiais registruojama daugiau nei 50 proc. visų šių infekcijų atvejų. Pavyzdžiui, 2012 m. gegužę–rugsėjį salmonelioze sirgo 1 009 iš 1 584 susirgusiųjų per metus, kampilobakterioze – 467 iš 917, bakterijų sukeltų intoksikacijų maistu – 182 iš 343. Tačiau tai – tik oficiali statistika. Ne visi tą patį maistą valgę žmonės vienodai serga šia liga, sergantieji lengvesne ligos forma į medikus nesikreipia.

Vasarą dažniau registruojami ir žarnyno infekcinių ligų protrūkiai, kilę ne tik šeimose, bet ir dėl maisto tvarkymo įmonių veiklos. Dažniausiai maistu plintančių infekcinių ligų protrūkių priežastis yra netinkamas šiluminis maisto paruošimas ir jo laikymas, kryžminis maisto užterštumas tvarkymo vietose, asmens higienos stoka, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus, indų plovimo bei aplinkos dezinfekcija.

Serga daugiausia vaikai

Ligos sunkumas priklauso nuo bakterijų, patekusių su maistu, „piktybiškumo“ lygio, bakterijų skaičiaus, jų gaminamo toksino kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės ir kt. Per maistą plintančiomis žarnyno infekcijomis serga įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai – vaikai iki penkerių metų. Maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, žmonės, kurių imuninė sistema silpnesnė, skrandžio rūgštingumas sumažėjęs, yra jautresni žarnyno infekcinių ligų sukėlėjams, todėl jiems klinikiniai ligų požymiai gali būti labiau išryškėję.

Profilaktikos priemonės

Efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra. Pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari aplinka. Specialistė pataria ruošiantis į kelionę ar į gamtą įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse. Iškyloms gamtoje rekomenduojama pasiimti šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, vaisių, daržovių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno. Vaisių ir daržovių nereikėtų plauti ežero ar upės vandenyje.

Patartina neužkandžiauti pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, kuriais prekiaujama paplūdimiuose, nepirkti maisto tose vietose, kur nėra tinkamų jo laikymo sąlygų. Perkant maistą, reikia atkreipti dėmesį į jo pagaminimo datą. Svarbu saugoti jį nuo musių ir graužikų, vartoti tik švarų geriamąjį vandenį. Maudantis jūroje, ežere ar upėje, reikia stengtis, kad vanduo nepatektų į burną. Prieš valgį rankas būtina nusiplauti su muilu.

Būtina higiena

Pasak G. Zagrebnevienės, kad sumažintume riziką apsikrėsti žarnyno infekcinėmis ligomis, gyvūninės kilmės produktus (mėsą, žuvį) būtina gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78 C, patogeniniai mikroorganizmai žūva. Kiaušinius rekomenduojama valgyti kietai virtus ar gerai iškeptus. Pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, patartina pakaitinti ar kitaip tinkamai paruošti. Maistą reikia gaminti taip, kad žaliuose produktuose esantys patogeniniai mikroorganizmai nepatektų į vartoti paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo būtina plauti rankas, kruopščiai išplauti ir nuvalyti įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa.

Reikia stengtis, kad šaldytuve laikomas vartoti paruoštas maistas nesiliestų su žaliaviniu maistu, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų. Maistą reikia laikyti šaldytuve, kad jame esančios bakterijos nesidaugintų. Paruoštą maistą svarbu kuo greičiau suvartoti, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą – laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ligą paprastai sukelia pakankamai daug su maistu patekusių bakterijų. Ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą reikia gerai pakaitinti. Visada būtina nusiplauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą. Dar dažniau reikia tai daryti jį gaminant, kad būtų išvengta kryžminės maisto taršos. Svarbu kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius, įrankius.

Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus patartina pjaustyti ant atskirų lentelių. Nuolat reikia dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima daryti jas virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojamuosius tirpalus. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą reikia kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti. Ypač gerai reikia nuplauti rankas pakeitus vaiko sauskelnes, slaugant namuose žarnyno infekcine liga sergantį ligonį.

Pirmoji pagalba

Labai dažnai suaugusiesiems, neturintiems kitų sveikatos problemų, žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų išnyksta. Rimtai sunerimti ir kreiptis pagalbos į gydytojus būtina, jei vargina aukštesnė nei 38 laipsnių kūno temperatūra, viduriuojama su krauju, dažnai ir gausiai vemiama, reiškiasi dehidracijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas), ligos požymiai neišnyksta ilgiau nei 3 dienas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...