captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po metinio D. Grybauskaitės pranešimo – dūris iš buvusio patarėjo

Seimo narys, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys šalies vadovės metinį pranešimą, perskaitytą Lietuvos Seime, įvertino kritiškai, o buvusios savo viršininkės pastangas išryškinti patriotinius elementus palygino su Rusijos prezidento Vladimiro Putino šovinizmu.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Seimo narys, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys šalies vadovės metinį pranešimą, perskaitytą Lietuvos Seime, įvertino kritiškai, o buvusios savo viršininkės pastangas išryškinti patriotinius elementus palygino su Rusijos prezidento Vladimiro Putino šovinizmu.

„Man kilo klausimas, kodėl pasirinktas toks perdėto patriotizmo motyvas? Kokie mes patriotai, kaip giname kalbą. Kaip supratau, buvo „užvažiuota“ lenkų frakcijai, kurie dėl kalbos padarė tam tikrų sandėrių. Prezidentė sako, kad dabar lietuvių kalba yra dideliame pavojuje. Klausantis, man kilo tokia paralelė: Rusijoje vyksta lygiai toks pat procesas. Prezidentas V. Putinas labai eskaluoja rusišką šovinizmą, patriotizmą, nacionalizmą. Ir aš pagalvojau, o kodėl taip daroma? O taip daroma tada, kai neturi pasakyti, ką nuveikei, neturi vizijos, kur šalis eina, ir tau reikia išsaugoti savo jėgą patraukiant žmones lyg ir vienijančiu patriotiniu šūkiu“, – buvusios savo vadovės pranešimą apibūdino L. Balsys.

Metiniame pranešime prezidentė kalbėjo, kaip mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi: pabrėžė moksleivių laimėjimus įvairiose olimpiadose, kalbėjo, kad šalis turi neeilinių gebėjimų specialistų, dirbančių ekonomikos, verslo, politikos, ūkio srityse ar užsiimančių moksline veikla bei dirbančių pedagoginį darbą.

Nepatiko perdėtas patriotizmas

Pasak prezidentės, lietuvių tauta dar visai neseniai iš pogrindžio išlaisvino Vytį, Gedimino stulpus, Trispalvę ir Tautinę giesmę, o lietuvių kalbą įteisino kaip valstybinę. Jos teigimu, lietuviai per vieną naktį iš liaudies tapo tauta ir pakvietė atviro pokalbio apie Lietuvos vystymąsi.

Savo kalboje D. Grybauskaitė priminė, esą lietuvių kalba pastaruoju metu tapo valdančiosios koalicijos susitarimų įkaite, nes valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija išsireikalavo, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų mokiniams būtų kiek lengvesnis nei lietuviškų mokyklų absolventams.

„Kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tačiau L. Balsys sako, kad, jo nuomone, patriotiniai elementai buvo perdėtai sureikšminti.

„Šį kartą buvo labai stengiamasi pabrėžti patriotizmą. Buvo stumiama patriotinio jausmo centrinė linija – mes galime, mes turime, Lietuva geriausia, „yes, we can“. Pradėta, kaip visi atkūrėme nepriklausomybę, nors dabar viešumoje yra paskelbta, kad ne visi atkūrėme, kai kurie tuo metu sėdėjome partinių mokyklų kabinetuose ir laukėme, kuo viskas baigsis. Tai ne visi atkūrėme. Nežinau, koks buvo motyvas, būtent šitai pabrėžti“, – „įkando“ L. Balsys.

Kaip žinoma, prezidentei D. Grybauskaitei buvo priekaištaujama, kad Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės, ji 1990 m. liepą dar gavo premiją už gerą darbą iš Aukštosios partinės mokyklos, kurioje dėstė politinę ekonomiją.

Pasipiktino, kad neužsiminė apie referendumą dėl AE

L. Balsiui užkliuvo ir tai, kad prezidentė beveik neužsiminė apie referendumą dėl atominės elektrinės Lietuvoje. Kaip žinoma, Lietuvos piliečiai referendume nepritarė atominės jėgainės statybai.

Prezidentė apie referendumą užsiminė tik vieną kartą, kalbėdama apie tai, jog valstybės institucijos išleidžia daugybę pinigų, o paprastam žmogui gauti objektyvią ir suprantamą informaciją tampa iššūkiu.

„Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą“, – teigė prezidentė.

„Tai labai neadekvatu – tarp deklaruojamų vertybių ir pagarbos piliečių iniciatyvai net neužsiminti, kad buvo referendumas dėl atominės elektrinės“, – sakė L. Balsys.

„Džiaugiuosi bent tuo, kad tiesiai nebesako, jog mes statysime atominę elektrinę, ten bandyta kažkokia metafora pasakyti, kad matyt reikėjo ją statyti. Bet tiesiai nebesako. Tai galbūt jau ir prezidentė supranta, kad atominė yra beviltiška“, – svarstė L. Balsys.

L. Balsys pažymi, kad buvusi jo vadovė pranešime paminėjo ir „pseudožaliuosius“, kurie esą kartu su „Rosatom“ ir „Gazprom“ už mus sprendžia energetinius mūsų šalies klausimus.

„Chevron“ interesai tiek svarbūs prezidentei, kad netgi metiniame pranešime ji užsimena apie pseudožaliuosius“, – pasipiktino L. Balsys, kuris pats priešinasi skalūninių dujų žvalgybai ir išgavimui Lietuvoje.

Primenama, kad skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai priešinosi kai kurie socialdemokratai, nepasitenkinimą reiškė vietinė bendruomenė ir žaliaisiais save vadinantys judėjimai. Tačiau pritariantieji skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai sako, jog sėkmės atveju šios dujos sumažintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Skalūninių dujų žvalgybos konkursą yra laimėjusi JAV energetikos kompanija „Chevron“.

R. Juknevičienė: žaliosiomis idėjomis pridengiamas prorusiškumas

Tačiau konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog tai geriausias prezidentės metinis pranešimas per ketverius metus. Jos teigimu, prezidentės pastebėjimai labai susiję su neseniai paskelbtomis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ataskaitomis, kur irgi buvo išryškintos grėsmės šaliai.

„Man jis labai patiko ir klausantis, ir dabar studijuojant tekstą. Paliesti esminiai su prezidentės veikla susiję klausimai. O energetika išryškinta – kaip pati svarbiausia. Esu įsitikinusi, kad didžiausias iššūkis Lietuvai yra energetinės priklausomybės eliminavimas“, – DELFI sakė R. Juknevičienė.

Klausiama, kaip vertina L. Balsio poziciją dėl prezidentės pranešimo energetikos dalies, R. Juknevičienė teigė negalinti atsakyti, tik palygino jo poziciją su Socialistinio liaudies fronto vadovo Algirdo Paleckio laikysena.

„Man sunku pasakyti, kodėl jis pasiėmė tokią kryptį. A. Paleckis kuria tokį savo įvaizdį, yra kairuoliškoje prorusiškoje pozicijoje, L. Balsys irgi pasirinko prorusišką kryptį, bandydamas pridengti žaliąja savo politika. O žalioji politika daug kur pasaulyje yra naudojama „Gazprom“ įtakai sustiprinti. Tos gerosios žaliosios idėjos dažnai panaudojamos kažkieno dideliais interesais. Juk akivaizdu, kad „Gaprom“ nereikia nei skalūninių dujų, akivaizdu, kad reikia išlaikyti dujų tiekimo monopolį, akivaizdu, kad V. Putino pastarojo meto politika – statyti atomines elektrines ir sustiprinti įtaką Europoje“, – svarstė parlamentarė.

„Jeigu aš žinočiau L. Balsio finansavimo šaltinius, jeigu žinočiau daugiau, su kuo jis bendrauja, galėčiau galbūt atsakyti į klausimą, ar jis tai daro savarankiškai. Dabar aš galiu tik spėlioti“, – pridūrė R. Juknevičienė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...