captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antikorupcijos komisija išsiaiškino schemą, kaip lobo buvę sveikatos sistemos vadovai

Seimo Antikorupcijos komisija baigė tyrimą dėl e. sveikatos sistemos kūrimo. Oficialiai išvadas žadama skelbti penktadienį, tačiau jau dabar žinoma, kad iš dešimtis milijonų eurų kainavusio projekto daugiausiai uždirbo tą sistemą kūrę asmenys. 
V. Gailius, BNS nuotr.
V. Gailius, BNS nuotr.

Apie visa tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi.

– Pone Gailiau, tai sena istorija – viskas prasidėjo dar 2000 metais, kai Europos plėtros bankas pasirašė su Lietuva sutartį dėl e. sveikatos sistemos kūrimo. 2005 metais tuometinis Darbo partijos deleguotas sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga oficialiai pradėjo šios sistemos kūrimą. Ar galite trumpai paaiškinti, kaip veikė pati schema?

– Mūsų komisijai buvo pavesta įvardinti konkrečius asmenis, o ne nusiųsti atsakomybę kažkokiam kolegialiam organui. Mūsų užduotis buvo paeiliui įvardinti žmones, kurie priiminėjo sprendimus ir kurie yra atsakingi už situaciją, kurią šiandien turime. 2005 metais ministras Ž. Padaiga priėmė sprendimus, kurie, mūsų nuomone, suponavo tą situaciją, kad po to su Ž. Padaiga siejami asmenys, kūrė juridinius asmenis, kūrė įmones ir tos įmonės užsikalė kuoliukus e. sveikatos diegime. Toje schemoje sudalyvavo ir Kauno sveikatos universitetas, kadangi ponas Padaiga ten yra tarptautinių ryšių fakulteto dekanas. Beje, 2011 metais dekanas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už jį laidavo buvęs kolega tiek sveikatos ministerijoje, tiek versle – Saulius Julius Janonis. Ž. Padaiga buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. Janoniui laiduojant bylose, susijusiose su jų įsteigtų įmonių neskaidria veikla. Kaip matome, tai netrukdo Ž. Padaigai likti dekanu. Naudodamasis savotiška universiteto kepure labai sėkmingai, mūsų nuomone, vykdė verslą, ir šiandien aš darau prielaidą, kad šios įmonės yra savotiškas srautų reguliatorius.

Ž. Padaiga, BNS nuotr.

Jeigu mes norime maksimaliai padidinti srautą, kažkas laiko ant krano uždėjęs rankeną. O ant to krano uždėję ranką laiko būtent šie rangovai, kurie ir šiandien aktyviai dalyvauja pirkimuose. Taip, jie keičiasi vietomis, bet ta asmenų grupė yra susijusi ir visi jie tuo laikotarpiu buvo susiję su sveikatos sistemos politine vadovybe. Šie žmonės ir šiandien diegia sistemas. Mes kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri visai neseniai nurodė nutraukti sutartis su Panevėžio ligonine. Beje, vertinama ir šiandieninės ministerijos veikla. Ministerija mums pristatė situaciją ir mes apklausų metu, apklausdami tiek įmonių vadovus, tiek sveikatos apsaugos ministro patarėją A. Daunoravičių, gavome duomenis, kad patarėjas A. Daunoravičius susitikinėja ir su įstaigų vadovais, tarp jų ir Panevėžio, Šiaulių, Kauno, kuriose diegiamos tos sistemos, ir su rangovais. Ar jis veikia su ministro žinia, ar ne – to ministro ir paklausėme. Lauksime jo vertinimo.

– Jūs minėjote, kad jūsų buvo paprašyta nustatyti asmenis, ir tai padaryta. Jūsų išvadose dažniausiai yra minimas pats buvęs ministras Žilvinas Padaiga, buvę sveikatos ministerijos sekretoriai Saulius Julius Janonis ir Haroldas Baubinas. Šių asmenų atžvilgiu teisėsauga buvo atlikusi tyrimą, rinkusi informaciją – ir nieko. Tai ką gi jūs siūlote?

– Mes tyrėme ir teisėsaugos institucijų indėlį. 2008 metais po kritinių Valstybės kontrolės išvadų įvairūs Seimo subjektai: tiek audito komitetas, tiek sveikatos komitetas, kreipėsi į prokuratūrą. Pastaroji po trumpo tyrimo atsakė, kad žala nepadaryta ir atsisakė pradėti tyrimą. Šį nutarimą, beje, priėmė prokuroras E. Vaitiekūnas, kuris vėliau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą kitoje byloje. Mūsų nuomone, šis nutarimas sąlygojo tai, kad įsivyravo nebaudžiamumo atmosfera ir Valstybės kontrolės išvados, kurios metai iš metų buvo kritinės, nebuvo vertinamos teisėsauginiu požiūriu. Dabar, tyrimo metu, mes gavome informaciją iš prokuratūros, kad ji lapkričio mėn. pradėjo viešo intereso gynimo procedūrą. 2013 metais Aukščiausiasis teismas pripažino, kad yra padaryta virš 800 tūkstančių eurų žala. Tąkart įvardinti tie patys asmenys, tačiau jų atžvilgiu atsakomybė netaikyta, nes jie jau buvo išėję iš ministerijos. Taigi taip pat nesprendžiamas ir žalos kompensavimo klausimas, nors ji siekia daugiau nei 800 tūkstančių eurų.

– Žilvinas Padaiga yra minėjęs, kad ministerijoje iš esmės nėra likę nei vieno žmogaus, kuris viena ar kita forma dalyvavo kuriant e. sveikatos sistemą – neliko nė vieno.

– Taip, bet jie atsirado versle, kuris diegia tas sistemas.

Kiek pinigų, jūsų žiniomis, per visas institucijas yra išleista šiai sistemai? Akivaizdu, kad e. sveikatą kūrė ne tik Sveikatos ministerija, bet ir Registrų centras, ir kitos įstaigos.

– Bendrą projekto vertę mes žinome, bet mes negalime teigti, kad sistema visiškai neveikia. Juo labiau dabar, kai yra aktyviai skatinama ir reikalaujama ja naudotis. Visgi sistema neveikia taip sklandžiai, kaip turėtų, o veikia tik tokiu lygiu, koks yra nustatytas europinis reikalavimas, kuris turėjo būti pasiektas. Mes pasisakome ir dėl agentūros pozicijos, kodėl ji netinkamai kontroliavo Europos Sąjungos lėšų panaudojimą jau kituose etapuose. Iš tikrųjų atsakomybės prasme prokuratūra jau tame pradėtame viešo intereso gynimo procese turės labai aiškiai įvertinti tas vietas, kuriose yra padaryta žala ir kokia ji yra. Vieną žalą aš jau paminėjau – ji akivaizdi, bet išieškojimo procedūra nebuvo pradėta, nes neva nėra iš ko išieškoti – asmenys nebedirba ministerijoje.

V. Gailius, BNS nuotr.

– Ar esate nustatę, kad tiesiogiai ar per kažkokius tarpininkus iš šio projekto asmeniškai naudos gavo Ž. Padaiga, S. Janonis ir H. Baubinas?

– Kaip tą naudą vertinsi. Jie įkūrė verslo subjektus ir yra jų vadovai arba akcininkai, kurie daugiausiai ir vykdė projektus, susijusius su e. sveikatos sistema. Tokia yra schema ir mes visą informaciją perduodame generalinei prokuratūrai ir prašome priimti procesinius sprendimus.

– Jūsų nuomone, kaip buvusio teisėsaugos pareigūno, yra pagrindo baudžiamajam persekiojimui?

– Manau, kad pagrindas buvo jau 2008 metais, bet laikas yra praleistas. Šiandien, manau, turėtume kalbėti apie tuos procesus, kurie vyksta dabar. O dabar taip pat yra pasirašomos sutartys, kurias, Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu, yra nurodyta nutraukti. Tos sutartys pasirašomos, tikėtina, su subjektu, kuriam ir parengiami viešojo pirkimo reikalavimai. Čia yra piktnaudžiavimo požymių, todėl, manau, kad ir šiandien galima tą procesą galima vertinti teisėsauginiu požiūriu. Bet reikia vertinti, o ne vengti ir bijoti tokių tyrimų.

– Kas tai galėtų būti per nusikaltimai? Kaip juos galima kvalifikuoti?

– Visų pirma mes kalbame apie piktnaudžiavimus valstybės tarnyboje, kalbame apie sukčiavimą, apie turto pasisavinimą. Būtent tais klausimais mes prašome pasisakyti prokuratūros, nes komisijos kompetencijos ribos yra kur kas siauresnės. Mes savo užduotį atlikome – įvardijome konkrečius asmenis, kurie buvo atsakingi už šį procesą. Kiekvienu atveju, kiekvienoje institucijoje yra nurodytas konkretus asmuo. Kai kurie jų, beje, vis dar dirba valstybės tarnyboje.

2008 metais prokuratūra net nepradėjo tyrimo. Nuo to laiko iki dabar apie e. sveikatos sistemą kalbėta ir rašyta daugybę kartų, problemos žinomos seniai. Ką tai bendro turi su Seimo Antikorupcijos komisija? Juk prokuratūra galėjo jau daugybę kartų inicijuoti iš naujo tyrimą ir aiškintis.

– Mes ir keliame politinės atsakomybės klausimą. Mes įvardinome politinio pasitikėjimo pareigūnus: ministrus, viceministrus, ministerijos sekretorius, komisijas ir taip toliau. Įvardinome asmenis, kurie atsakingi už kritikos neatlaikančius projektus.

– Ar jūs surinkote duomenis, kiek tos visos su įvardintais asmenimis susijusios įmonės turėjo naudos per visą tą laikotarpį?

– Valstybinė mokesčių inspekcija bendradarbiauja su mumis ir, pagal mūsų pateiktą medžiagą, yra pradėjusi kontrolės procedūras. Mes surinkome ne tik mokestinius duomenis, ne tik sutartis, bet ir pačių įmonių atsiskaitymus: kiek surašyta autorinių sutarčių. Pavyzdžiui, buvo sutartis su istoriku, kuris, pagal autorinį atlyginimą, gavo virš 10 tūkstančių eurų už informacinės sistemos diegimą sveikatos priežiūros įstaigoje. O tas istorikas – vienos iš įmonių vadovo brolis.

– Pasirašyta autorinė sutartis su vadovo broliu, o jūs įtariate, kad tokiu būdu pinigus pasiėmė pats vadovas?

– Be jokios abejonės. Tai aiškintis turėjo teisėsaugos institucijos. Tas pats prokuroras turėjo vertinti tokius duomenis. Kodėl jis to nedarė? Na, mes žinome jo istoriją – vėliau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vieno didžiausių kyšių reikalavimą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close