captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo narių nuomonės dėl LRT atsakymų išsiskyrė

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad jo netenkina Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pateikti atsakymai į parlamentarų klausimus, ir žada imtis papildomų priemonių informacijai gauti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Seimo vicepirmininkas Audito komiteto narys „valstietis“ Arvydas Nekrošius teigia, kad jam irgi norėtųsi išsamesnių atsakymų.

Tuo metu opozicinių konservatorių atstovas Vytautas Juozapaitis laikosi kitokios pozicijos – jo teigimu, atsakymai yra skaidrūs, o politikai neturi pagrindo reikalauti atskleisti konfidencialią informaciją. Panašiai mano ir jo kolega frakcijoje Vytautas Kernagis: „Man šitie atsakymai pakankamai išsamūs.“

R. Karbauskis: kyla dar daugiau klausimų

R. Karbauskio teigimu, kitą savaitę bus svarstoma, ar pateikti papildomus klausimus, ar sudaryti komisiją iš parlamentarų, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija.

Anot Seimo Kultūros komitetui vadovaujančio „valstiečių“ lyderio, LRT atsakymų reikalaujantys Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar efektyviai naudojamos LRT skiriamos lėšos, ir neketina kištis į turinį.

„Mes atliekame parlamentinę kontrolę kaip komitetas, Seimas turi teisę ir pareigą kaip asignavimų skirstytojas žinoti, kaip efektyviai naudojamos lėšos. Suprantu, kad LRT Taryba atsakydama pabandė pasakyti, kad neturi būti kišimosi. Bet visiškai ne apie tai kalbama – apie turinį nė vieno klausimo. Finansai yra ta sritis, kurią kontroliuoja Valstybės kontrolė, mes atliekame parlamentinę kontrolę ir šioje vietoje pateikti atsakymai visai netenkina. Tiesiog jų nėra, jie sukuria daug papildomų klausimų, nes LRT skiriamos lėšos yra milžiniškos, jos kasmet didėja ir turi būti aiškumas, ar jos efektyviai naudojamos.“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Anot jo, į klausimus apie viešuosius pirkimus, konkursus, sutartis su įmonėmis konkrečios informacijos nebuvo pateikta.

„Neatsakoma į klausimus dėl valstybinio turto, t. y. LRT turto naudojimo santykyje su prodiuserinėmis kompanijomis, toliau teigiama, kad yra Europos reikalavimas, kad 10 proc. pasiektų pirkimai iš prodiuserinių kompanijų, o pas mus Lietuvoje LRT atveju tai siekia apie 50 proc. Lietuvos radijo programą jie gali patys visą sukurti, o Lietuvos televizija kažkodėl nebegali, ir atlyginimai, ir visa kita. Atsakymai, atrodo, kad jie ruošti administracijos ir taip surašyti, kad iš jų nieko neitų suprasti, kad gilyn nebūtų galima nagrinėti“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, LRT pateikta informacija yra didžiulės apimties, todėl parlamentarai iki kitos savaitės gilinsis ir aiškinsis.

„Mes turėsime nutarti, kadangi labai daug kalbama apie konfidencialumą informacijos, bus sprendžiama, kaip užduoti papildomus klausimus, ar sudaryti komisiją, kuri turi leidimus dirbti su slapta informacija, jau nekalbu apie konfidencialią. Mes labai aiškiai išsinagrinėsime, pasiskaitysim ir tada bus sprendimas, ar tai bus dar vieni klausimai, ar kaip padaryt, kad būtų pateikta visa informacija“, – teigė R. Karbauskis.

A. Nekrošius pasigenda išsamumo

Vienas parlamentarų kreipimosi į LRT Tarybą iniciatorių Seimo vicepirmininkas Audito komiteto narys „valstietis“ A. Nekrošius BNS teigė dar vertinantis atsakymus, tačiau jau susidaręs nuomonę, jog pateikta informacija nėra išsami.

„Susipažinus su atsakymais, pirminė nuomonė tokia, kad klausimų kyla dar daugiau, norėtųsi išsamesnių atsakymų“, – teigė jis.

Jis taip pat patvirtino, kad parlamentarai be viešai paskelbtų atsakymų iš LRT yra gavę ir papildomos, konfidencialios medžiagos.

V. Juozapaitis: nesolidu reikalauti pažeisti įstatymus

Kreipimosi nepalaikęs opozicinių konservatorių atstovas Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis teigia, kad dalis Seimo narių klausimų, pavyzdžiui, apie interesų deklaravimą, buvo pertekliniai, nes informaciją galima nesunkiai patikrinti internete. Į kai kuriuos, anot jo, jau buvo atsakyta anksčiau skelbtoje LRT ataskaitoje.

Anot V. Juozapaičio, klausimų sudarymo principai ir jų gausa rodo, jog kolegos patys nepakankamai įsigilino į LRT veiklą.

„Kita vertus, yra sveikintina, kuomet parlamentarai klausia valstybės finansuojamų įstaigų, ir jos turi prievolę atsakyti, ką LRT taryba ir padarė. Kiek pastebėjau iš atsakymų, jie susilaikė ties tais klausimas, kuriais juos įpareigoja konfidencialumo sutartys. Reikalauti pažeisti įstatymą, kad jie atskleistų konfidencialias sutartis, būtų taip pat nesolidu. Iš to, ką pateikė LRT, man susidarė įspūdis, kad įmanomai skaidriai buvo atsakyta“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

BNS nuotr.

V. Kernagis: atsakymai pakankamai išsamūs

Panašios nuomonės laikosi ir parlamentaras konservatorius V. Kernagis. „Kaip ir visi Seimo nariai, gavau atsakymus į tuos klausimus. Man atrodo, jie pakankamai išsamūs ir, kai prieiname ribą, kai konfidencialumas neleidžia atskleisti tam tikrų trečiųjų šalių duomenų, nežinau... Jei gyvename teisinėje valstybėje, turbūt ir elgtis turėtume pagal teisinius aktus? Aš nežinau, ar nacionalinis transliuotojas privalo atskleisti trečiųjų šalių duomenis vien todėl, kad tauta prašo. Manau, turėtume laikytis teisės aktų ir man šitie atsakymai yra pakankamai išsamūs“, – LRT.lt sakė Seimo narys.

Jis taip pat teigė nelabai suprantąs specialios komisijos kūrimo tikslo: „Mes jau turėjome vieną Seimą, kuris gyveno vien tik darbo grupių principu. Jei yra toks noras, be abejo, R. Karbauskis tokią teisę turi.“

Pasak V. Kernagio, jis nemato reikalo Seime steigti tokios darbo grupės jau vien dėl to, kad Valstybės kontrolė yra atlikusi išsamų auditą: „Jie visas tas trečiųjų šalių sutartis yra matę. Turbūt to audito išvadoje galima pasiskaityti viską. Nebent Seimo nariai neturi ką veikti – alkoholį uždraudė, dabar laikas darbo grupes steigti. Institucija atliko savo darbą, tai kodėl reikia du kartus daryti tą patį?“

Domėjosi atlyginimais, viešaisiais pirkimais, sutartimis su prodiuserinėmis įmonėmis

LRT tarybos buvo prašoma pateikti informaciją, ar LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis, tarybos nariai deklaruoja turtą, viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat klausiama, koks teisės aktas LRT tarybai suteikia teisę rengti uždarus posėdžius ir kodėl atsisakyta LRT tarybos posėdžių transliacijų.

Atsakymuose, pateiktuose Seimo nariams, nurodoma, jog LRT generalinis direktorius, LRT tarybos pirmininkas ir LRT tarybos nariai deklaruoja turtą bei viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka.

Atsisakymo tiesiogiai transliuoti posėdžius priežastis – maža auditorija. Buvo nuspręsta, kad yra kitų būdų informuoti visuomenę apie LRT tarybos darbą: viešai skelbiami posėdžių protokolai, nutarimai, pranešimai spaudai.

„Taip pat klausiame, kaip vyksta viešieji pirkimai. Kažkokiai laidai vyksta konkursas – kaip jis vyksta, kas ten atrenka, kas atrankos komisijoje ir panašiai – irgi tokia informacija ataskaitoje nėra pateikiama“, – klausė Seimo narys A. Nekrošius.

LRT taryba atsakė, kad LRT televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugos perkamos vadovaujantis vyriausybės nutarimu, o ne Viešųjų pirkimų įstatymu.  


BNS nuotr.

Parlamentarai taip pat klausė, ar 2013–2017 metais yra pasirašytų sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, kurios nėra dalyvavusios LRT viešuose konkursuose. Taip pat – ar būta atvejų, kad su pirkimus laimėjusiomis įmonėmis nebuvo pasirašytos sutartys. LRT tarybos buvo prašoma nurodyti, kokios prodiuserinės kompanijos rengia naujojo 2017 metų rudens LRT sezono projektus ir kokiu būdu jos buvo atrinktos.

LRT taryba į šį klausimą atsakė, kad minėtu laikotarpiu LRT yra pasirašytų sutarčių dėl programų rengimo su prodiuserinėmis įmonėmis, kurios nėra dalyvavusios programų konkursuose, tačiau sutartys pasirašytos vadovaujantis minėtuoju vyriausybės nutarimu.

Atsakant parlamentarams nurodomos sumos, skiriamos atskirų LRT radijo ir televizijos kanalų programų turiniui. Taip pat nurodoma, kiek lėšų buvo skirta nepriklausomų prodiuserinių kompanijų programų turiniui įsigyti. 

LRT taryba atsakė, jog trijų radijo stočių (LRT RADIJO, LRT KLASIKOS, LRT OPUS) programų turiniui įsigyti per 2016 m. buvo skirta 1 mln. 4 tūkst. Eur, iš prodiuserinių kompanijų nė viena programa (laida) nebuvo įsigyta. Trijų TV kanalų (LRT HD, LRT HD KULTŪROS, LRT LITUANICOS) programų turiniui įsigyti per 2016 m. iš viso buvo panaudota 12 mln. 489 tūkst. Eur, iš jų 6 mln. 788 tūkst. Eur (įskaitant PVM) buvo skirta turiniui iš nepriklausomų prodiuserinių kompanijų programų įsigyti.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Taryba akcentavo, kad Europos Sąjungos teisės aktai skatina transliuotojus skirti ne mažiau kaip 10 procentų savo programų biudžeto nepriklausomų prodiuserių kuriamam turiniui įsigyti.

Taryba atsakymuose pateikia, kad visos LRT radijo programos yra rengiamos savo resursais, prodiuserinės įmonės ir prodiuseriai nepasitelkiami.

LRT taryba rašte Seimo nariams nurodo, kad 2016 m. LRT savo jėgomis rengė 22 pavadinimų programas (laidas) ir tai sudarė 54,1 proc. visos transliuotos originalios produkcijos per savaitę. Bendradarbiaudama su nepriklausomais prodiuseriais, LRT rengė ir transliavo dar 17 pavadinimų programas (laidas), kurios sudarė 30,4 proc. originalios programos. Tik nepriklausomų prodiuserių rengiama programa sudarė 15,5 proc. LRT televizijos transliuotos originalios produkcijos (15 programų (laidų)).

Atsakymuose parlamentarams pateikta programų sąmatų rengimo tvarka, įvairūs kiti su tuo susiję dokumentai.

LRT – valstybės biudžeto lėšomis finansuojama žiniasklaidos grupė Lietuvoje, jungianti 3 televizijos ir 3 radijo kanalus bei interneto portalą. Iš viso LRT dirba 555 darbuotojai.

LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams skiria prezidentė, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Su Seimui pateiktais LRT tarybos atsakymais galite susipažinti čia.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...