captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Masiulis: vykdomi „archeologiniai kasinėjimai“, o rusiška įranga diegiama toliau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tęsiantis neteisėtų verslo ir politikų ryšių tyrimą, trečiadienį liudyti iškvietė buvusį susisiekimo ministrą, dėl korupcijos skandalo iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusį Eligijų Masiulį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Blogai, visi čia vieni kitus su alkotesteriais tikrina, kaip čia gerai jaustis“, – paklaustas, kaip jaučiasi grįžęs į Seimą, juokavo NSGK liudyti atvykęs E. Masiulis.

Jis pasakojo, kad į uždarą posėdį jį pakvietęs NSGK klausinėjo apie 2006-2012 metais „Lietuvos geležinkelių“ diegtas lokomotyvų valdymo sistemas.

Tyrimą vykdantis NSGK toliau nagrinėja vieną iš šio tyrimo epizodų, susijusių su valstybės įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ kelerius pastaraisiais metais vykusiais procesais. Tiriamas klausimas dėl rusiškos technologinės sistemos „Klub-U“, įdiegtos visuose lokomotyvuose modernizuojant Lietuvos geležinkelius. Ši sistema, vertinama dešimtimis milijonų eurų, NSGK manymu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Komitetą domino, kaip atsirado šita sistema „Lietuvos geležinkeliuose“, kiek man tai buvo žinoma. Aš galiu pasakyti – toks tyrimas nėra naujas, kiekviena nauja valdžia tyrinėja buvusias valdžias, bet tai, mano manymu, toks tyrimas nelabai rezultatyvus“, – aiškino E. Masiulis.

Buvęs ministras: įranga diegiama ir toliau

Jo teigimu, dabar klausimų keliančios sistemos buvo pradėtos diegti iki jam užimant susisiekimo ministro postą.

„Kitas dalykas, kad aš, kaip ministras, niekada nesikišdavau į ūkinius finansinius pirkimus ir rekomenduočiau kitiems ministrams to nedaryti. Trečia, per visus mano „ministravimo“ metus, nors ir gaudavau reguliariai institucijų, atsakingų už saugumą, pažymas, informaciją apie padėtį transporto sektoriuje, nei iš vienos atsakingos institucijos jokia forma – nei pažymų, nei žodiškai, nebuvau gavęs jokios informacijos apie tai, kad diegiama sistema gali kenkti nacionaliniam saugumui“, – sakė buvęs politikas.

E.Masiulis kalbėjo, kad jei tuo metu būtų liepęs „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavusiam Stasiui Dailydkai atsisakyti minimos sistemos ir rinktis kitą, būtų sulaukęs kaltinimų, kad gal proteguoja kažkokią kitą įmonę.

BNS nuotr.

„Jokios informacijos apie grėsmes tuo metu nebuvo. Kodėl atsibudo dabar – gal ir geriau vėliau, nei niekada, bet man atrodo, kad svarbiau ne kapstytis praeityje, bet žiūrėti, kas yra šiandien. Aš informavau komisiją, kad dar šiais metais, jau dirbant naujai „Lietuvos geležinkelių vadovybei“ ir naujam susisiekimo ministrui, bent dviejuose naujuose lokomotyvuose yra įdiegta ta pati „Iževsko“ sistema“, – tvirtino jis.

Buvęs politikas sakė paprašęs NSGK pasidomėti ne tik „archeologiniais tyrimais“, bet ir dabartimi.

„Jei norime realiai spręsti problemą, ir jeigu ta problema realiai egzistuoja, tai sustabdykime tuos sprendimus. Bet dabar daug rimtų žmonių posėdžiauja, o procesas toliau vyksta“, – aiškino E. Masiulis.

„ Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS trečiadienį paneigė šią E. Masiulio informaciją. Anot M. Dubausko, įmonė pastaraisiais metais nepirko jokių lokomotyvų su įdiegta „KLUB-U“ sistema. Anot M. Dubausko, šiemet buvo gautas paskutinis iš trijų elektrinų „Škoda“ traukinių su įdiegta „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistema.

„Sutartis dėl šių trijų traukinių pasirašyta dar buvusios „Lietyuvos geležinkelių“ vadovybės – 2014 metais“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Buvo iškilęs klausimas dėl ryšių su verslininkais

DELFI paklaustas, ar NSGK nariai trečiadienį neklausė jo apie galimus kontaktus su koncernu „MG Baltic“ įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos kontekste, E. Masiulis tai neigė.

„Manęs klausė tik apie lokomotyvus“, – sakė jis.

E.Masiulis susisiekimo ministro pareigas ėjo 2008-2012 metais. 2011-aisiais prabilta, kad tuo metu jo vadovautos Susisiekimo ministerijos siūlyta „Lietuvos geležinkelių“ restruktūrizacija gali būti susijusi su svarstymais įmonę privatizuoti.

Tuo metu būta įtarimų, kad vienas iš potencialių privatizuotojų gali būti koncernas „MG Baltic“. Dėl galbūt neskaidrių ryšių su šia verslo įmone šių metų rugsėjo pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus anksčiau E. Masiulio atstovautam Liberalų sąjūdžiui.

2011-aisiais E. Masiulis tvirtino, kad tokie susitarimai su koncernu dėl „Lietuvos geležinkelių“ yra „absoliuti netiesa“. Ji neneigė, kad tarp tuometinių Liberalų sąjūdžio rėmėjų buvo ir su „MG Baltic“ susiję įmonės.

„Bet sakyti, kad mes esame „MG Baltic“ partija, mano galva, yra netiesa ir aš būčiau pasiruošęs bylinėtis bet kuriame teisme“, – tuo metu kalbėjo jis.

Tuometinis susisiekimo ministras tada teigė, kad atskirti „Lietuvos geležinkelių“ įmones įpareigojo dar 2004 metais socialdemokratų dominuotos Vyriausybės sprendimai, tačiau tvirtino, kad procesas sustabdytas, Lietuvos politinėje erdvėje nesant dėl to sutarimo.

„Dėl privatizavimo mane Vytenis Andriukaitis visą laiką uidavo, sakydamas, kad E. Masiulis „nori privatizuoti „Lietuvos geležinkelius“. Nors ir komisijos posėdyje pasakiau, kad mano, kaip ministro, buvo trys pagrindinės užduotys, kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“ – integruoti juos į europinį tinklą, išlaikyti įmonę pelningą bei atskirti veiklas pagal Europos Sąjungos reikalavimus“, – sakė buvęs politikas.

Jo teigimu, būtent tuo metu, kai pradėta kalbėti apie veiklų atskyrimą, pasigirdo „šnekos, kad kažkas kažką nori privatizuoti“.

Pareigūnai: visada egzistuoja reali grėsmė

Uždarame NSGK posėdyje trečiadienį buvo išklausyti ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) atstovai. Kaip vėliau žurnalistams sakė šio centro vadovas Darius Adomaitis, aptartas klausimas dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdymo sistemų atitikimų reikalavimams.

D. Adomaitis teigė, kad NKSC vertinimo dar nebaigė. „Šiuo metu mes neturime dokumentų, kalbant apie „Lietuvos geležinkeliuose“ (įdiegtą sistemą – DELFI), todėl negaliu įvertinti, ji saugi ar ne, nes nežinau jos saugumo reikalavimų“, – pabrėžė D. Adomaitis.

Paklaustas, ar kyla reali grėsme, kad per įdiegtas sistemas būtų galima perimti jų valdymą, pareigūnas aiškino, kad „visur egzistuoja reali grėsmė, kur yra informaciniai įrenginiai“.

„Tokio įvykio nebuvo užfiksuota. Bet teoriškai galimybės visada egzistuoja. Dėl to ir NKSC buvo sukurtas, kad būtų užkardytos tokios grėsmės“, – aiškino D. Adomaitis.

Jo teigimu, kadangi Rusijos programinės įrangos gamintojai turi tam tikrus įsipareigojimus specialiosioms tarnyboms, negalima užtikrinti, kad tokių sistemų gamintojai neturi jose įdiegę „kažkokių atsarginių uždarų durų, kurios gali būti panaudotos“.

DELFI primena, kad šių metų rugpjūtį buvo paskelbta informacija, jog NKSC specialistai ieško, kuo pakeisti valstybės institucijose naudojamą nesaugią su Rusija siejamą programinę įrangą. Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza tuo metu teigė, jog yra žinoma atvejų, kai yra įtartinų programinių įrangų.

Jis nenurodė, kurioms institucijoms kyla grėsmė ar kokia įranga ją kelia, tačiau sakė, kad ji siejama su Rusija. Spragos, anot viceministro, aptiktos ne šiemet, pati minima programinė įranga dar nepakeista, bet prieiga prie sistemų apribota.

Tame kontekste trys Seimo konservatoriai – Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis – rugpjūtį kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami įvertinti rusiškos programinės įrangos ir informacinių sistemų naudojimo mastą valstybės institucijose bei strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse.

Jie, be kita ko, nurodė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ naudoja Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „Klub-U“. Ši sistema įdiegta visuose lokomotyvuose modernizuojant Lietuvos geležinkelio sistemą. „Klub-U“, pasak konservatorių, naudoja rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS, ja nustatomos lokomotyvų koordinatės, judėjimo parametrai – koordinatės ir greitis.

DELFI primena, kad Seimas spalio 19-ąją pritarė valdančiųjų siūlymui įpareigoti parlamentinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą per pusmetį atlikti tyrimą, atsakant į klausimus „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“. Tyrimas dėl „Lietuvos geležinkelių“ yra sudėtinė šio darbo dalis.

NSGK domisi, kaip, modernizuojant „Lietuvos geležinkelių“ sistemą, lokomotyvuose buvo įdiegta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „Klub-U“, naudojanti rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS. Seime anksčiau keliems konservatorių parlamentarams suabejojus šios sistemos saugumu „Lietuvos geležinkeliai“ buvo patvirtinę, kad ji įdiegta maždaug trečdalyje lokomotyvų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...