captcha

Jūsų klausimas priimtas

21 tūkst. baltųjų gandrų lizdų – duomenų bazėje internete

Vasarai įsibėgėjant sparčiai verda gyvenimas ir baltųjų gandrų lizduose – jau pirmomis birželio dienomis ėmė ristis gandrų jaunikliai. Gandrų šeimynų gyvenimą lizduose visoje Lietuvoje jau galima sekti internete.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Vasarai įsibėgėjant sparčiai verda gyvenimas ir baltųjų gandrų lizduose – jau pirmomis birželio dienomis ėmė ristis gandrų jaunikliai. Gandrų šeimynų gyvenimą lizduose visoje Lietuvoje jau galima sekti internete.

Lietuvoje viešai plačiajai visuomenei jau pasiekiama internetinė Baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė (adresu http://ecogis.ekoi.lt/ciconia). Joje pateikiama informacija apie daugiau nei 21 tūkst. lizdų, užregistruotų 2009-2010 metais Lietuvoje vykdytos baltųjų gandrų lizdų apskaitos metu.

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijoje sukurtoje duomenų bazėje galima atlikti vietovės paiešką visoje šalyje tiek pagal adresą, tiek pagal koordinates, žemėlapyje pateikiant visų baltųjų gandrų lizdų vietas. Galima peržiūrėti šių lizdų nuotraukas – jų daugiau nei 100 tūkst., taip pat galima išsisaugoti dominančių vietovių nuorodas siekiant peržiūrėti jas vėliau.

Labai svarbu, kad duomenų bazėje įdiegta pranešimų teikimo funkcija, todėl bazės lankytojai gali teikti pranešimus apie naujai sukrautus baltųjų gandrų lizdus, paukščių perėjimą jau žinomuose lizduose, apie sunykusius, išvirtusius ar kitaip sunaikintus lizdus ir kt.

Kas neturi prie namų perinčių baltųjų gandrų, turi puikią galimybę jų „šeimyninį“ gyvenimą tiesiogiai stebėti specialių transliacijų dėka. Jų Lietuvoje veikia net trys: www.ciconia.lt, Naisių vasara svetainėje ir buvusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus internetiniame puslapyje.

Nors pavasaris buvo palyginti vėlyvas, įprastu laiku atskridę gandrai perėti pradėjo įprastais terminais. Šiuo metu, kaip ir kasmet, tėvams prasideda didžiųjų šeimyninių rūpesčių metas. Stebint iš šalies veiksmas lizduose tampa įdomesnis, dinamiškesnis – gandrai jau „nuobodžiai“ nebetupi ant kaušinių, o maitina jauniklius ar stovėdami sudaro šešėlį, kad jaunikliai išvengtų saulės sukeliamos vasariškos kaitros.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru (GTC) ir elektros skirstomųjų tinklų operatore AB LESTO – gali pasidžiaugti ketverius metus vykdyto ir sėkmingai užbaigto ES aplinkos finansinės programos „LIFE+“ bei Aplinkos ministerijos finansuoto projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ rezultatais. Jo metu gandrams iškelta net 3200 dirbtinų platformų ant elektros linijų stulpų, o LOD įrengė 500 lizdaviečių ant pastatų stogų, taip pat sutvarkė 20 gandralizdžių medžiuose. Daugelyje jų jau įsikūrė gandrų šeimynos.

Pasak ornitologų, šios priemonės labai svarbios, kadangi kompensuoja lizdaviečių trūkumą nykstant seniems, aukštais medžiais apsuptiems tradiciniams kaimams, kuriuose perėdavo didžioji šios Lietuvos nacionaliniu paukščiu laikomos rūšies, populiacijos dalis. Tikimasi, kad šiais metais visos gandrų poros rado tinkamas perėjimui vietas, todėl turėtų sumažėti kovų dėl gandralizdžių, kai net išmėtomi sudėti kiaušiniai ar jaunikliai. Manoma, kad sumažės ir dykinėjančių, neperinčių gandrų skaičius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...