captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių kalbos egzamino palengvinimas kursto priešpriešą tarp pedagogų

Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus, kad jau šių metų abiturientai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį, dalis mokytojų šį sprendimą giria, tačiau dalis – peikia.
Ksenia Makagonova/Unsplash nuotr.
Ksenia Makagonova/Unsplash nuotr.

Kaip skelbta praėjusią savaitę, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nusprendė, kad rašydami literatūrinį ar samprotaujamąjį rašinį per brandos egzaminą abiturientai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, bet galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomos ugdymo programos. Taip pat pakoreguota egzamino vertinimo tvarka – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema.

Palengvinimą sveikina

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentė Nijolė Bartašiūnienė sako, kad daug mokytojų nespėja 11 ir 12 klasėse su moksleiviais gerai išstudijuoti visų programoje pateikiamų 36 autorių kūrinių, dalį jų tenka praleisti arba nagrinėti paskubomis, todėl pakeitimai bus naudingi mokant moksleivius giliau analizuoti. Ji pabrėžė, kad svarbu mokytis literatūros pagrindu samprotauti, o tam dėl medžiagos apimties nebūdavo laiko.

„Kiekvienas mokytojas pagal vaikų greitį, gebėjimus, turėjo spręsti dilemą: ar vaidinti, kad esame greitojo maisto restorane ir literatūrą valgyti kaip kokius patiekalus, tada kaip kokioje karuselėje tie kūriniai sukdavosi, vaikų neužkabindavo. Kita vertus, kai kurie kūriniai yra visiškai nebeaktualūs, tai mokytojai paprastai proceso metu atrinkdavo. Per egzaminą būdavo pasiūlomi keli autoriai ir jeigu nė vienu iš jų nepasiremdavai, egzamino neišlaikydavai. Bet įsivaizduokime situaciją, kad galbūt mokytoja jo nepasirinko arba galbūt vaikas tuo metu sirgo“, – dėstė N. Bartašiūnienė.

Ji sakė neįžvelgianti pavojaus, kad vaikai mažiau skaitys – kaip tik vylėsi, kad galėdami labiau gilintis į įdomesnius kūrinius jie pradės daugiau skaityti. N. Bartašiūnienė taip pat sakė nieko blogo nematanti, jei moksleiviai labiau gilinsis į užsienio literatūrą. Privalomoje programoje yra keturi užsienio autoriai: Williamas Shakespeare`as, Johannas Wolfgangas Goethe, Franzas Kafka ir Albert`as Camus, iki šiol jais moksleiviai galėjo remtis kaip kontekstiniais autoriais, o pagal naują tvarką būtų galima remtis tik jais, apeinant lietuvių autorius, jei jais pavyktų pagrįsti temą.

„Negalime užsidaryti nuo pasaulio, mes jau esame europiečiai (...), o iki šiol atrinkti kūriniai ne žmogų ugdo, o lietuvį ugdo. Vis dėlto mes negalime nuo viso pasaulio užsidaryti, vaikas turi gauti tokį išsilavinimą, kad jis galėtų jaustis kultūringas bent jau Europoje. Mes visiškai užsidarėme ir gilinamės į tokią seną literatūrą, ypač vienuoliktoje klasėje“, – dėstė ji.

Mokytoja sutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos aiškinimu, kad dabartinis pakeitimas nėra esminis ir jo nebūtina paskelbti likus dvejiems metams iki egzamino. Kartu ji tikisi, kad ateity bus didesnių pokyčių peržiūrint privalomą literatūrą, nes dalimi kūrinių itin sudėtinga sudominti šiuolaikinius vaikus.

Naujoves kritikuoja

Lituanistų sambūrio valdybos pirmininkė Dainora Eigminienė sako, kad lietuvių literatūra turi likti prioritetine.

„Ką bekalbėtume, turi būti išsaugota principinė Lietuvos švietimo nuostata: lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine Lietuvos literatūra yra prioritetinė. Nesakau, kad užsienio literatūra nereikalinga arba galima be jos apsieiti siekiant visapusiško išsilavinimo. Bet nereikia paminti nacionalinės kultūros vertės. Dabar priimtų sprendimų kontekste Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas, o kartu ir nacionalinė kultūra, Lietuvos Respublikos mokykloje tampa nuvertinta labiau nei sovietmečiu. Lyg ji būtų nevisavertė ar nesvarbi“, – piktinosi D. Eigminienė.

Anot jos, padaryti pakeitimai yra esminiai.

„Egzamino rašinių temas galima labai įvairiai formuluoti, galima ir taip, kad jokios lietuvių literatūros net ir nereikės. Esama pavojaus, kad lietuvių kalbos ir literatūros dalykas mokykloje gali likti ir be pačios lietuvių literatūros. Pagal šiuos visus neva neesminius pakeitimus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tiesą pasakius, galima išlaikyti neskaičius jokio privalomo lietuvių ar užsienio autorių kūrinio. Taip netiesiogiai Maironis, Adomas Mickevičius, Balys Sruoga, Antanas Škėma, Marcelijus Martinaitis yra sulyginami su visais, kurie kokias nors knygas rašo. Ir net apimtis nebėra svarbi, kad išlaikytum. Žodžiu, egzamino programos pakeitimai iš esmės keičia paties lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymą“, – aiškino pedagogė.

Ji pabrėžė, kad ministrė dėl naujovių apsisprendė nedemokratiškai.

„Teko būti tik viename pasitarime, sušauktame Nacionalinio egzaminų centro. Sukviesta grupelė žmonių lyg ir laisva forma padiskutavo, o paskui staiga priimtas toks sprendimas. Tai precedento neturintis atvejis nepriklausomos Lietuvos švietime – dokumentas vienasmeniškai ministrės buvo iš esmės pakeistas, nes toje grupėje, kur laisva forma diskutavome, buvo pateiktas visai kitoks Ugdymo plėtotės centro specialistų parengtas dokumentas“, – aiškino Lituanistų sambūrio valdybos pirmininkė.

 
freddie marriage/Unsplash nuotr.

Ministrė interesų konflikto neįžvelgia

Kai kurie pakeitimų kritikai įžvelgia pačios ministrės J. Petrauskienės suinteresuotumą lengvinti egzaminą, nes jos dukra – dvyliktokė. Ministrė keisdama egzamino tvarką interesų konflikto nemato, BNS sakė jos atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė. Ji taip pat perdavė ministrės komentarą, kad pokyčių prašė mokytojų bei mokinių organizacijos.

„Iniciatyva dėl egzamino pokyčių atėjo iš mokytojų (Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga) ir mokinių (Lietuvos moksleivių sąjungos). Kasmet dėl lietuvių kalbos egzamino kildavo daug diskusijų ir nepasitenkinimo, pokyčiai buvo pribrendę. Mokiniai šiuo metu privalomai mokykloje jau dabar skaito visus privalomus autorius (tarp 36 autorių yra ir 4 užsienio autoriai), todėl sudaroma galimybė egzamine jiems leisti remtis bet kuriuo iš šių autorių, neapribojant tik privalomais lietuvių autoriais. Tokiu būdu suderinami reikalavimai egzaminui su ugdymo programa“, – teigia ministrė.

Anot jos, koreguojant egzaminą siekiama keisti nuostatą, kad abiturientai visus 12 metų mokomi brandos egzaminui.

„Specialistų vertinimu, patobulinus egzamino tvarką, abiturientams bus suteikta galimybė rinktis, tai padės praturtinti bendrą abiturientų literatūros išmanymą ir išprusimą. Baigę mokyklą, abiturientai turės platesnį mąstymą, didesnę minčių raišką, geresnį gebėjimą argumentuoti, kritiškai mąstyti, analizuoti“, – teigia J. Petrauskienė.

Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...