captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia specialaus statuso parlamento gynėjams

Nevyriausybinė Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia, kad įstatyme būtų įtvirtintas specialus nepriklausomybės gynėjų statusas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal sumanymą, į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Anot sąjungos atstovų, statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.

„Mes nepretenduojame į valstybines pensijas, dar neatėjo laikas, valstybei būtų per didelė našta. Mes prašome vienintelio, kad pripažinus tą statusą žmogus turėtų valstybės įvertinimo pažymėjimą. Kitaip sakant, kad būtų įrašytas į tam tikrą registrą. Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius.

Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu šią savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą.

„Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.

Pagal parengtą pirminį projekto variantą, Nepriklausomybės gynėjais siūloma laikyti karius, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, minėtu laikotarpiu dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje. Į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti ir asmenys, tuo metu gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, bei asmenys, turintys valstybinių apdovanojimų už nepriklausomybės gynimą.

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko A. Kulikauskio teigimu, naujas statusas reikalingas, nes dabar dalis gynėjų negali pretenduoti į jau esančius statusus: kario savanorio, laisvės kovų dalyvio, asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pasipriešinimo dalyvių.

„Iki šiol nesame jų įvardiję gynėjais valstybiniu požiūriu. Artėjant valstybės šimtmečiui norėtume ta galimybe pasinaudoti, kad tai būtų įteisinta vienokiais ir kitokiais būdais“, – sakė A. Kulikauskis.

Anot H. Narščiaus, į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti apie 2 tūkst. žmonių.

„Pagrindas, mūsų auksinis fondas yra žmonės, parlamente davę priesaiką Lietuvai nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio. Jie yra išvardyti, net tokia knygutė išleista „Parlamento gynėjai“. Ten yra apie 900 pavardžių. Dar kokius 800 pavardžių galima rasti, taip pat pasieniečiai, priimti iki rugpjūčio 21 dienos ir saugoję pasienio punktus. Dar Šaulių sąjungos nariai tuo metu buvę, galbūt kitų organizacijų (atstovai – BNS)“, – galimus pretendentus į statusą vardijo sąjungos sekretorius.

Jis sutiko, kad į statusą negalėtų pretenduoti 1991-ųjų sausį prie parlamento rūmų Vilniuje tiesiog budėję žmonės.

„Organizuoti žmonės nuveikė daug daugiau negu neorganizuoti. Organizuota gynybos struktūra yra labiau gerbtina negu pavieniai asmenys, kurie ateina niekam neįsipareigoję. Jeigu blogai, jie gali ir pabėgti. Dėl to prisirišome prie organizuotos struktūros, priesaikos ir pasižadėjimo“, – aiškino H. Narščius.

Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad būtina pasitarti su ekspertais dėl naujo statuso sukūrimo.

Jis siūlė sudaryti specialią darbo grupę minėtam siūlymui išnagrinėti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close