captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie vabzdžiai Lietuvoje vasarą pavojingiausi: ar tikrai viską žinome apie uodus?

Šilti orai žmones išvilioja į gamtą, tačiau čia, deja, tenka vietą po saule dalintis su nuolatiniais jos gyventojais, tarp kurių – ir vabzdžiai bei kitokie gyviai.
T. Umaro (BFL) nuotr.
T. Umaro (BFL) nuotr.

Šilti orai žmones išvilioja į gamtą, tačiau čia, deja, tenka vietą po saule dalintis su nuolatiniais jos gyventojais, tarp kurių – ir vabzdžiai bei kitokie gyviai.

Jau visi žinome, kad reikia saugotis erkių, platinančių pavojingas ligas. Niekam nebūtų malonu, jei įkąstų bitė arba širšė, tačiau ar tikrai viską žinome apie uodus, gylius ir mašalus?

Uodų sukandžioti žmonės plūsta pas vaistininkus

Vilniečiui Tomui pajūryje praleistą savaitgalį primins kūną nusėję didžiuliai guzai, atsiradę nuo uodų įkandimo. „Užteko tik saulei leidžiantis prasieiti miškeliu iki pajūrio. Tokių spiečių uodų dar neteko matyti. Juos mušiau, kiek galėjau – per kojas, kaklą, rankas, todėl iki jūros atėjau kruvinomis kojomis. Toliau dariau viską, kas įmanoma – valios pastangomis bandžiau nesikasyti, dengiau nuogas kojas striuke, bet vis tiek nusikasiau iki šašų. Tuomet pradėjo ne tik niežėti, bet ir skaudėti. Malšinau skausmą alumi – nežinojau, ko griebtis. Blogiausia, kad šie įkandimai laikysis savaitę. O kitiems mano draugams – nieko. Vienai merginai įkando į kaktą, ir tiek“, – guodėsi pašnekovas.

Vaistininkai taip pat patvirtino, kad itin gerai jaučia uodų antplūdžius. Tiesa, pirmiausiai suaktyvėjo prekyba uodus ir erkes atbaidančiais preparatais.

„Domimasi skirtingais preparatais – vieni nori natūralesnių, kiti – stiprių ir nesvarbu, iš ko jie padaryti, svarbiausia, kad padėtų. Vaikams tėvai perka apyrankes – jos labai patogios, kadangi tuomet nebereikia purkšti. Vieni žmonės nori išbandyti kažką nauja, renkasi, kiti jau žino jiems padedantį preparatą. Tik noriu priminti, kad labai svarbu išsipurškus nevalgyti tomis pačiomis rankomis, reikėtų jas nusivalyti servetėle. Taip nereikėtų tų pačių drabužių dėvėti kelias dienas“, – pasakojo „Eurovaistinės“ filialo vedėja Gintarė Paulauskaitė.

Kita grupė žmonių ieško įkandimų simptomus lengvinančių priemonių. Pasak vaistininkės, šioje srityje iki šiol yra vos keli vaistiniai preparatai, taigi pasirinkti tarp jų nesudėtinga. Tik tarp kosmetikos priemonių atsiranda vis naujų gelių, kurie šaldo pažeistą vietą, bet jos negydo.

„Kai tik geras oras, ypač po lietaus, iš 100 klientų tikrai 5 bus nukentėję nuo uodų. Kai kuriems neužtenka vien antialergeninio tepalo – jiems reikia ir tablečių nuo alergijos. Vaistai reikalingi tada, kai niežėjimas itin stiprus. Šiais laikais ypač alergiški vaikai. Dalis klientų ateina jau su gydytojo rekomendacijomis, tačiau dauguma visgi tariasi su mumis. Jie nori išspręsti problemą be gydytojo, kadangi pas jį sudėtinga patekti, tenka laukti eilėse, o jie dirba, neturi laiko, pagalbos jiems reikia dabar pat. Su receptais paprastai ateina alergiški žmonės, kurie žino apie savo bėdą ir nenori delsti“, – teigė pašnekovė.

Pavojaus signalas – daugiau 10 cm skersmens paraudimas

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja pavaduotoja Biruta Zdanevičienė uodų įkandimams alergiškiems žmonėms patarė gamtoje būtinai naudoti uodus atbaidančius tepalus. Taip pat verta prisiminti, kad ypatingai uodai kanda anksti ryte ir vakare, kai leidžiasi saulė.

„Dažnai žmonės sako, kad purškalai nepadeda. Tačiau iš tiesų reikia atidžiai skaityti instrukciją – dažniausiai preparatas veikia apie 2 val., po to vėl reikia purkštis. Taip pat uodų antpuolį gali sumažinti įvairūs citrusiniai aliejai, tinka kedro, eukalipto, terpentino kvapai. Verta žinoti, kad uodai labiau apspinta suprakaitavusį žmogų, todėl sportuojant, mankštinantis tikimybė prisikviesti uodų didesnė, nes pakyla kūno temperatūra ir uodai greičiau reaguoja į šilumą išskiriantį šaltinį, taip pat uodus traukia prakaito kvapas. Kodėl vienus žmones uodai kanda labiau, o kitus – mažiau? Pastebėta, kad uodai labiau mėgsta žmones, turinčius greitesnę medžiagų apykaitą. Tiesiog pas juos viskas greičiau vyksta – greičiau kyla temperatūra ir pan. Taigi šalia tokių žmonių kiti gali būti ramesni“, – juokavo specialistė.

Pasak jos, ypatingai alergiškiems žmonėms po uodų įkandimo gali prireikti net medikų pagalbos. Jei paraudimas įkandimo vietoje didesnis nei 10 cm, o per pusvalandį atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, reikia suskubti kreiptis į medikus, nes simptomai gali vystytis – atsirasti kūno drebulys, prakaitavimas, sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus laiku pagalbos žmogus net gali netekti sąmonės.

„Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų krašte nėra uodų platinamos maliarijos, nuo kurios kenčia didžioji pasaulio dalis. Nors uodai, pernešantys maliarijos sukėlėjus, skraido ir pas mus, mūsų vasarų vakarai per vėsūs, kad uode išsivystytų maliarijos sukėlėjas. Be to, maža tikimybė, kad uodui pavyks rasti maliarija sergantį žmogų. Mat pats uodas nėra kaltas dėl ligos, jis tampa pavojingas tik įkandęs ligoniui. Kita vertus, 1956 m. Lietuvoje buvo registruotas vietinis maliarijos židinys – uodai buvo užsikrėtę maliarija ir kandžiojo žmones. Tai buvo labai karšta vasara. Visgi ateičiai reikia pagalvoti, kad šiltėjant klimatui vis daugiau pavojingų ligų perneš ir vietiniai vabzdžiai“, – svarstė B. Zdanevičienė.

Kodėl žmonės jaučia labai nevienodą niežėjimą įkandus uodui?

Pasak pašnekovės, tai susiję su žmonių jautrumu. Įsisiurbusiai erkei maitintis reikia labai ilgai, kadangi ji maitinasi praktiškai kartą per metus. Suaugusi erkė maitinasi apie savaitę, lervoms užtenka ir 3–4 parų. Todėl, kad žmogus erkės nepajustų ir nenukrapštytų, ji suleidžia nuskausminamųjų medžiagų.

Uodas to nedaro, todėl iškart pajaučiame įkandimą. Niežėjimas prasideda todėl, kad į mūsų organizmą patenka svetimas baltymas, kuris sukelia organizmo reakciją. Beje, kuo labiau žmogus kasosi, tuo labiau oda sudirginama ir tuo labiau stiprėja alerginė reakcija, be to, galime tą vietą užkrėsti infekcija. Todėl jautriems žmonėms verta įgeltas vietas pasitepti raminamaisiais tepaliukais, prieš tai tą vietą paplovus vandeniu su neutraliu muilu.

Pasak Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojos dermatologės Rūtos Gancevičienės, nesikayti svarbu todėl, kad kuo daugiau žmogus kasosi, tuo labiau vargina niežėjimas ir atsiranda įvairių nepageidaujamų reakcijų. Mat pradeda skirtis neuromediatoriai, kurie palaiko niežulį – susidaro užburtas ratas. Todėl niežulį būtina malšinti.

„Šiuo metu vaistinėse tikrai galima rasti įvairių preparatų, kurie tai daro. Mat svarbiausia neužvesti šio niežėjimo mechanizmo. Jei jau visai blogai, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs stipresnių receptinių vaistų. Jei vienas preparatas neveikia, verta išbandyti kitą, nes ne visi jie veikia vienodai. Be to, teptis reikia dažnai, o ne pora kartų per dieną. Vos tik pajutote niežėjimą, iš karto tepkitės. Tai geriau nei kasytis“, – patarė medikė.

Pasak jos, kreiptis į gydytoją reikia, jeigu įkandimo vietoje paraudimas didėja, tinsta audiniai, nors logiškai mąstant, simptomai turėtų slopti. Tai rodo, kad organizme užsivedė tam tikros imuninės reakcijos – tiek oda, tiek visas organizmas pradėjo kovoti su tuo nedideliu kiekiu nuodu.

„Kiekvienas organizmas kovoja skirtingai – vienas susitvarko iš karto ir žmogus nieko nejunta, kitam sekasi sunkiau, vyksta sudėtingesnės reakcijos. Kai kuriems žmonėms reakcija gali prasidėti praėjus dienai po įkandimo – tai lėto tipo uždegiminė-imuninė reakcija, kuri ir negali vykti greitai. Staigiai pasireiškia tik alerginė reakcija. Ypač stiprios imuninės reakcijos būna ne tiek nuo uodų, kiek nuo mašalų, gylių ir kitų vabzdžių įkandimų. Šiais atvejais jau tikrai neapsieinama be vaistų“, – sakė R. Gancevičienė.

Kaip sužinoti, ar esi alergiškas bitėms

Uodo įkandimo simptomai priklauso nuo žmogaus alergiškumo. Alerginė reakcija tuo didesnė, kuo daugiau žmogus sukandžiotas.

„Pasaulyje uodai laikomi pavojingais vabzdžiais dėl maliarijos. Nuo šios ligos besivystančiose šalyse miršta labai daug vaikų iki 5 metų amžiaus. Todėl keliaujant į šalis, kuriose paplitusi maliarija, būtina gerti vaistus tiek prieš išvykstant, tiek keliaujant, tiek grįžus. Vietiniai gyventojai jau turi imunitetą, kuris susidarė atrankos būdu – silpnesni tiesiog išmirė vaikystėje. Todėl vietiniai juokauja, kad maliarija jiems tarsi sloga, o mes sergame labai sunkiai. Mums ši liga pražūtinga, nesikreipus laiku būna net mirties atvejų. Tuo tarpu Lietuvoje pavojingiausi gyviai – erkės. Kaip bebūtų liūdna, sergamumas jų perduodamomis ligomis – Laimo liga ir erkiniu encefalitu, nors ir nežymiai, bet didėja. Tai susiję su šylančiu klimatu. Būna, kad žmonės užsikrečia net lapkričio mėnesį, o simptomai išryškėja žiemą. Be to, mūsų kraštas – labai žalias. Tai labai džiugina akį, bet ir sudaro palankią terpę erkėms“, – įspėjo B. Zdanevičienė.

Bitės ir širšės labiausiai pavojingos alergiškiems žmonėms. Todėl žinantiems savo bėdą būtina nešiotis vaistų, nes gali staigiai įvykti anafilaksinis šokas, kad net medikai nespės atvykti.

„Ar žmogus alergiškas, jis nesužinos, kol jam neįgels bitė. Pirmieji įkandimai gali būti ne tokie ir baisūs, tačiau jų poveikis kaupiausi ir galiausi įvyksta baisiausia reakcija. Todėl žmogus turi save stebėti – jei įgėlimo vieta ypatingai ištinsta, parausta, jis turėtų pasitarti su gydytoju dėl alergijos. Ypač pavojinga, jei įgėlimas yra arti kvėpavimo takų, nes tindami aplinkiniai audiniai juos užspaudžia. Na, o nealergiški žmonės atsiperka nemaloniu skausmu, kurį sumažinti padeda svogūno laiškas. Taip pat naudinga nuplauti įgėlimo vietą vandeniu ir neutraliu muilu. Visgi po įkandimo reikia atidžiai save stebėti – ar nepila karštis, ar nepadažnėja širdies ritmas, ar normalus kvėpavimas“, – sakė specialistė.

www.DELFI.lt
 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...