captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neringą reklamuoja ir Napoleonas III

Pa­sta­rai­siais me­tais Kur­šių ne­ri­ją ėmė lan­ky­ti vis dau­giau tu­ris­tų iš Pra­ncū­zi­jos. Jie ieš­ko Mir­ties slė­nio, kur tarp Par­ni­džio ko­pos ir Grobš­to re­zer­va­to ran­da­mi XIX am­žiu­je vy­ku­sio Na­po­leo­no III ka­ro su Prū­si­ja pėd­sa­kai, rašo „Lietuvos žinios“.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Pa­sta­rai­siais me­tais Kur­šių ne­ri­ją ėmė lan­ky­ti vis dau­giau tu­ris­tų iš Pra­ncū­zi­jos. Jie ieš­ko Mir­ties slė­nio, kur tarp Par­ni­džio ko­pos ir Grobš­to re­zer­va­to ran­da­mi XIX am­žiu­je vy­ku­sio Na­po­leo­no III ka­ro su Prū­si­ja pėd­sa­kai, rašo „Lietuvos žinios“.

Anot is­to­ri­jos šal­ti­nių, 1870–1872 me­tais ten vei­kė pra­ncū­zų ka­ro be­lais­vių sto­vyk­la, ta­čiau ka­pi­nių – nė pėd­sa­ko. To­dėl ma­no­ma, kad su­nkaus dar­bo, ba­do ir li­gų nu­alin­ti be­lais­viai pa­lai­do­ti tie­siog smė­ly­je.

Nuo mei­lės iki mirties

Apie Mir­ties slė­nį su­kur­ta dau­gy­bė le­gen­dų, jos Ni­do­je sklan­do iki šiol. Nors mis­ti­ka ir trau­kia, re­tas tu­ris­tas ryž­ta­si ko­ją įkel­ti į pa­slap­tin­gą te­ri­to­ri­ją. Net vie­tos žmo­nės ten ei­na ne­bent gry­bau­ti ir aiš­ki­na, esą slė­ny­je blo­ga au­ra.

At­bai­do ir tai, kad pir­miau­sia rei­kia pa­ma­riu, ko­pa­gūb­riu su­kar­ti ne­men­ką ke­lią, kol įžen­gi į Pra­ncū­zi­jos ir Prū­si­jos ka­ro (1870–1871 me­tai) lai­kų bu­vu­sią be­lais­vių sto­vyk­lą. Ki­tas da­ly­kas – ne vi­si ži­no, kad vaikš­čio­ti (iš­sky­rus lai­pio­ji­mą smė­lė­to­mis ko­po­mis) po slė­nį ga­li­ma, nes jis yra ne re­zer­va­te, o Par­ni­džio kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ny­je.

Re­mian­tis kai ku­riais is­to­ri­jos šal­ti­niais, vie­nu me­tu slė­ny­je įreng­to­je sto­vyk­lo­je ka­lė­jo net iki 12 tūkst. be­lais­vių. Pra­ncū­zai XIX am­žiaus pa­bai­go­je bu­vo iš­nau­do­ja­mi kaip dar­bo jė­ga ko­poms ap­so­din­ti ir su­tvir­tin­ti, pa­lvėms for­muo­ti.

Vie­na ga­jau­sių le­gen­dų – apie mei­lės ro­ma­nus su vie­ti­nė­mis kur­šai­tė­mis iš Ni­dos. Jos ne­va slap­čia at­ei­da­vo iki sto­vyk­los ir bend­rau­da­vo su jau­nais pra­ncū­zų be­lais­viais. Kal­bė­ta, kad kai ku­rios ni­diš­kės nuo pra­ncū­zų pa­sto­ju­sios ir pa­gim­džiu­sios vai­kų. Ta­čiau mei­lės ro­ma­nai nu­blanks­ta prieš anuo­me­tę rea­ly­bę, nes nuo ba­do, ali­na­mo dar­bo ir epi­de­mi­jų be­lais­viai kri­to kaip la­pai. Gro­tes­kiš­kai skam­ba ir tai, kad prū­sai sto­vyk­lą ša­lia Ni­dos įren­gė iš kerš­to pra­ncū­zams, nes šie sa­vo ka­ro be­lais­vius ka­li­no Af­ri­ko­je, Sa­cha­ros dy­ku­mo­je. Tei­gia­ma, kad pir­mą­kart į bū­si­mą Mir­ties slė­nį at­vy­kę be­lais­viai (jie bu­vo ve­ža­mi iš vi­sos tuo­me­tės Prū­si­jos im­pe­ri­jos) ma­ny­da­vo, jog pa­te­ko į tė­vy­nę Pra­ncū­zi­ją, nes jo­je, prie At­lan­to van­de­ny­no, taip pat yra pa­na­šių ko­pų.

Nors apie Pra­ncū­zi­jos ir Prū­si­jos ka­rą par­ašy­ta ne vie­na kny­ga, Mir­ties slė­nio te­ma te­bė­ra vie­na pa­slap­tin­giau­sių ir ma­žiau­siai pa­grįs­tų fak­tais, ty­ri­mais.

Eksk­liu­zy­vi­nės kelionės

Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser LŽ tei­gė, kad pra­ncū­zai ti­krai ėmė la­bai ak­ty­viai do­mė­tis sa­vo tau­tie­čių pėd­sa­kais Kur­šių ne­ri­jo­je.

„Ir ne tik jo­je. Jie šį tą ži­no apie Na­po­leo­no Bo­na­par­to ke­lio­nę per Lie­tu­vą į ca­ri­nę Ru­si­ją, o apie Na­po­leo­no III val­dy­mo lai­kais bu­vu­sią įreng­tą ka­ro be­lais­vių sto­vyk­lą nuo­sta­bio­se ko­po­se Ne­rin­go­je iš­girs­ta pir­mą kar­tą. Prieš po­rą me­tų apie Mir­ties slė­nį su­ži­no­ju­sios žur­na­lis­tės iš Pra­ncū­zi­jos ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti sa­vo au­si­mis ir la­bai su­si­do­mė­jo, rin­ko me­džia­gą, ėmė in­ter­viu. Ma­tyt, jų at­lik­tas dar­bas bu­vo pa­ste­bė­tas Pra­ncū­zi­jo­je, to­dėl da­bar pra­ncū­zams mū­sų kraš­tas at­ro­do įdo­mus“, – sa­kė ji.

Di­rek­to­rė pra­si­ta­rė, kad jau šį mė­ne­sį pla­nuo­ja­mos reng­ti vi­siš­kai nau­jos eks­kur­si­jos po Mir­ties slė­nį. „Jos bus eksk­liu­zy­vi­nės ir mo­ka­mos. Vie­nam žmo­gui gal teks mo­kė­ti nuo 30 iki 40 li­tų, bus su­da­ro­mos gru­pe­lės iki 10 žmo­nių. Eks­kur­si­jas iš pra­džių reng­si­me kar­tą per sa­vai­tę. Taip pat grei­tai bus pri­sta­ty­tas ir in­te­rak­ty­vus gi­das, ku­riuo bus ga­li­ma va­do­vau­tis nau­do­jant iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus. Pa­tei­kiant nau­ją pės­čių­jų marš­ru­tą Mir­ties slė­nis į jį įtrauk­tas“, – pa­sa­ko­jo A.Fe­ser.

Ni­dos tu­riz­mo ir in­for­ma­ci­jos cen­tro „A­gi­la“ di­rek­to­rė Ne­rin­ga Ge­ce­vi­čiū­tė LŽ pa­tvir­ti­no, kad Mir­ties slė­nis vis dar yra tu­ris­tų ne­atras­tas vie­nas iš Ne­rin­gos ste­buk­lų.

„Ta­čiau po tru­pu­tį apie šią te­ri­to­ri­ją vis la­biau kal­ba­ma, do­mi­ma­si ja“, – sa­kė ji.

Vie­tos žmo­nės pa­sa­ko­ja iš se­ne­lių gir­dė­tas is­to­ri­jas ir apie tai, kad mi­rę pra­ncū­zų be­lais­viai bu­vo lai­do­ja­mi ne tik tie­siog smė­ly­je, bet ir su­me­ta­mi į ne­to­li esan­tį rais­tą jū­ros pu­sė­je.

 

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...