captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas: alkoholikui reikia didelės krizės

Nuo alkoholio priklausomiems asmenims reikia didelės krizės, dėl kurios gyvenimas dažnai dūžta į šipulius. Tiesa, krizė gali susiklostyti įvairiai – gali privesti prie savižudybės arba gali pastūmėti sveikimo link. Taip LRT.lt sako Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) direktorius dr. Emilis Subata. Savo ruožtu nuo alkoholizmo gydęsis parlamentaras Egidijus Vareikis teigia, kad žmogus gali apsispręsti ir be krizės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Svarbi artimųjų pagalba

Reaguodamas į pastarųjų dienų aktualijas, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius dr. E. Subata sako, kad neretai nuo alkoholio priklausomiems asmenims reikia sukrėtimo, po kurio jie nuspręstų prašyti pagalbos.

„Dažnai šiems pacientams reikia tam tikros didelės krizės, kas ir įvyko šiuo [parlamentaro Lino Balsio] atveju. Daugeliui pacientų gyvenimas dėl priklausomybės tiesiog sudūžta į šipulius, ypač per dideles krizes. Ta krizė gali susiklostyti įvairiai – gali privesti prie savižudybės, bet gali ir pastūmėti sveikimo link“, – LRT.lt kalbėjo E. Subata.

Pasak specialisto, nuo alkoholio priklausomo žmogaus artimieji gali paankstinti tas krizes. „Pavyzdžiui, nusisuka artimieji, darbdaviai, asmuo atleidžiamas iš darbo ar atsiranda kita grėsmė. Tokiose situacijose reikia pasiūlyti žmogui pagalbą ir ji būna lengviau priimama“, – aiškino E. Subata.

VPLC direktorius teigia, kad artimųjų, draugų ir bendradarbių pareiga yra informuoti apie prieinamą pagalbą, suteikti viltį ir palengvinti patekimą į gydymo reabilitacijos programas.

„Darbdavys taip pat gali siųsti asmenį gydytis. Gydymą suprantu kaip ilgesnį laikotarpį – mažiausiai keturias savaites. Yra Minesotos programa, kuriai reikia laiko – kad žmogus apsvarstytų savo situaciją, išmoktų pagrindinių įgūdžių, reikalingų gyventi negeriant, nes žmogus galėjo gyventi 10–15 metų su kitais įgūdžiais. Visais būdais reikėtų paskatinti, suteikti vilties ir palengvinti patekimą į gydymo programą“, – dėstė E. Subata.


BNS nuotr.

Narkologo teigimu, ilgus metus ar net dešimtmečius asmenys nenori pripažinti ligos, pateisina savo priklausomybes. „Į Minesotos programą žmonės dažnai ateina dar neigdami, kad jiems to reikia, bet pasiryžta dalyvauti. Gydymo eigoje tas požiūris pasikeičia“, – tvirtino E. Subata.

Anot specialisto, nors sugrįžimas į visavertį gyvenimą po gydymo nėra lengvas, yra daugybė pavyzdžių, kurie rodo, kad tokie asmenys iššūkius įveikia. „Turime gausybę pavyzdžių Lietuvoje – dainininkų, aktorių, politikų. Pavyzdžiui, visi trys politikai, kurie praėjusioje Seimo kadencijoje buvo priklausomi, buvo dar kartą perrinkti“, – pridūrė VPLC vadovas.

E. Vareikis: kai jautiesi sveikas – kryžius ne toks sunkus

Iš alkoholizmo liūno išbridęs Seimo narys E. Vareikis mano, kad žmonės kartais apsisprendžia gydytis ir be krizės.

„Viena iš šios ligos teorijų yra ta, kad sveikimas prasideda nuo vadinamojo dugno. Dugno sąvoka yra keista, viskas priklauso nuo ligos stadijos: vieniems dugnas gali būti įspėjimas, darbo netekimas, o kitiems – krizė šeimoje, pavyzdžiui, kažkokia nesėkmė ar mirtis. Gali būti prisigėrimas iki tokio lygio, kad žmogus pamato, jog neturi kitos išeities ir negali paslėpti ligos, o jei jos nebeslepi – prisipažįsti, kad esi niekam tikęs, arba pasirenki gydymą. Tokia yra teorija, bet aš manau, kad nebūtinai kiekvienas žmogus, kuris bando pasveikti nuo alkoholizmo, privalo išgyventi krizę. Yra atvejų, kai žmonės tiesiog apsisprendžia be krizės“, – LRT.lt kalbėjo parlamentaras.


E. Vareikis, BNS nuotr.

Politikas teigė, kad jam yra tekę sutikti tokių žmonių. Tai esą priklauso nuo ligos stadijos: jei liga nepažengusi – apsispręsti lengviau.

„Kol pacientas ligą neigia, kartais ir aplinkinių reakcija – gąsdinimas ar paguoda – gali būti neefektyvi. Jei mato, kad artimieji tik paguodžia – yra pretekstas pratęsti [gėrimą], o jei visiškai meta žmogų į šalį – vėlgi pretekstas protestuoti. Čia subtilus procesas, reikia tuo pačiu elgtis ir griežtai, ir švelniai. Negalime nei gniuždyti, nei iš visur atleisti, išvežti į mišką ir palikti. Tai nebus efektyvu“, – aiškino E. Vareikis.

Gydymo procesas, pasak parlamentaro, išties netrumpas, tačiau pats pirmiausias žingsnis turėtų būti žmogaus apsisprendimas – ar jis bando vaidinti, kad yra sveikas ir neigia ligą, ar pripažįsta, kad turi gydytis. „Aš į tai žiūriu optimistiškai. Sutinku Lietuvoje labai daug žmonių, skaičiuoju šimtais, kurie sėkmingai iš to išėjo. Kartais žmonės šneka, kad tai yra beviltiška ar neįmanoma, bet aš manau, kad viskas yra įmanoma“, – tikino politikas.

Jo teigimu, priklausomiems nuo alkoholio asmenims grįžimas į normalų gyvenimą po gydymo programos išties nebūna paprastas: „Tai galiu patvirtinti ir savo pavyzdžiu, bet jis įmanomas. Jei jūs manote, kad mano grįžimas yra grįžimas, vadinasi, jis įmanomas. Kai jautiesi sveikas – kryžius ne toks ir sunkus. Yra 12-os žingsnių programa. Pirmas žingsnis – pripažinti, antras – pasiryžti gydytis, būti atviru su visais žmonėmis. Galų gale, paskutinis žingsnis, jeigu jautiesi sveiku, yra padėti visiems kitiems. Mes šitą žingsnį taip pat vykdome.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...