captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas įspėjimas dėl Gedimino kalno: stebimas dar vienas įtrūkimas

Gedimino kalno deformacijos, vertinant dabartinius orų pokyčius, tik stiprės, įspėja Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybėje antradienį šaukiamas ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Pasak savivaldybės administracijos vadovo Povilo Poderskio, dėl Gedimino kalno situacijos ketinama skelbti ekstremalią situaciją nacionaliniu mastu.

Stebi įtrūkimą: galima nauja nuošliauža

„Vakariniame šlaite, netoli viršutinės dalies yra įtrūkimas. Jis stebimas kelis mėnesius, tačiau rodomas grunto masės pasislinkimas, jau 500 milimetrų. Tai yra faktas. Įtrūkimas gali grėsti, visų pirma, paviršinio grunto nuošliauža“, – tikino J. Satkūnas.

Laimė, kol kas pilies pamatai laikosi tvirtai, pavojus kyla tik šlaitui.

„Tam nėra prielaidų, viskas rodo stabilumą“, – pasidomėjus, ar nėra pavojaus pilies bokštui, sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar jo minėta galima nuošliauža skirsis nuo kitų, J. Satkūnas tikino, kad pernelyg didelių skirtumų kol kas nefiksuojama.

„Nuošliaužų yra visur, dar turėtų daugėti, nepaneigsi tokios galimybės. Šlaitas yra aktyvus, slenka grunto masė ir dirvožemis“, – pripažino jis.

Deformacijos tik intensyvės

Pasak J. Satkūno, deformacijos ateityje tik intensyvės dėl prognozuojamų orų pokyčių.

„Be abejo, kad deformacijos tik intensyvės, kai stebimi tokie kritulių kiekiai“, – aiškino Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pirmadienį sakė, kad, norint šį kalną sutvarkyti kapitaliai, „teks jį visą „nurengti“ ir iš naujo „aprengti“.

Tačiau J. Satkūnas tokio plano realumu abejoja.

„Tokio techninio termino aš nelabai žinau, bet galbūt norėta vaizdžiai pasakyti, kad silpnas vietas reikia pašalinti, užgydyti ir sutvarkyti turimomis priemonėmis. Dabartinio tvarkymo proceso pernelyg negaliu komentuoti, viskas daroma, atrodo, dedant visas deramas pastangas, tačiau gamtos jėgos yra stipresnės ir greitesnės, jų nesuplanuosi, nesudėsi į laiko grafiką. Aišku, gal būtų buvę galima prevencinėmis priemonėmis atidėti kalno deformacijas“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Nori skelbti ekstremalią situaciją vyriausybės lygmeniu

DELFI primena, kad P. Poderskis BNS tvirtino, kad teisės aktai numato, kad jei paskelbta ekstremali situacija nėra išsprendžiama per pusmetį nuo jos paskelbimo, ji automatiškai skelbiama vyriausybės lygmeniu.

„Tas pusės metų terminas sueina gruodžio 29 dieną. Kadangi mes nenorime laukti, nes matome, kad padėtis, susidariusi kalne, iki metų galo nebus išspręsta ir turėsime pakeitimą padaryti, norime tą pakeitimą padaryti greičiau. Tuo metu bus ir tarpušventis, todėl norime, kad viskas įvyktų kuo sklandžiau“, – teigė administracijos vadovas.

Šiuo metu Ekstremalių situacijų komisiją sudaro Vilniaus miesto savivaldybės, ugniagesių, policijos atstovai, aplinkosaugininkai, operacijų vadovas yra kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Paskelbus situaciją vyriausybės lygmeniu, anot P. Poderskio, situaciją koordinuos nebe savivaldybė, o Vidaus reikalų ministerija.

Vilniaus savivaldybė Kultūros ministerijos prašymu ekstremalią padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės paskelbė birželio pabaigoje. Tai, be kita ko, leidžia greičiau planuoti ir vykdyti darbus, sutrumpėja lėšų skyrimo procedūros. Kalno tvarkymu rūpinasi Kultūros ministerija ir jai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šiuo metu kalnas lankytojams uždarytas, jis tvarkomas, taip pat kalno aikštelėje atliekami archeologiniai tyrimai. Iš viso jam tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close