captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mūšis dėl orų prognozių: klimatologai atsikirto kritikams

Nors sinoptikai ir klimatologai nuolat keikiami – esą gali kasdien klysti, bet jų vis tiek niekas neatleis iš darbo, klimatologai Audronė Galvonaitė ir Justinas Kilpys atkerta, kad žmonės atbunka ir nebemoka stebėti kintančių orų, klausosi prognozių, bet jų negirdi, nors visi esame priklausomi nuo orų, lemiančių kasdienius mūsų sprendimus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Sinoptikai niekada neklysta dėl oro, jie tiesiog painioja datas“, – šie ir panašūs juokeliai nuolat pastebimi komentaruose po straipsniais apie orų prognozes. Tačiau, nors auditorijos kaskart šaiposi iš sinoptikų, esą šie niekada tiksliai neprognozuoja orų, žmonės nuolat naujienų portaluose atsiverčia orų prognozes.

„Orai mus veikia kasdien ir nulemia tam tikrus kasdienius sprendimus. Tuomet, planuodamas savo kasdienę veiklą, visuomet pažiūri, kokie bus orai. Tai susiję tiek su darbu, tiek su laisvalaikiu. Jei planuodamas savaitgalį matai, kad prognozuoja lietų ar šaltį – galbūt keiti planus. Tai rodo ir kurortų statistika – vos tik būna gražesnis savaitgalis, žmonių pajūryje būna daugiau. Esant gražiam orui, miestų centruose taip pat padaugėja žmonių. Orai veikia mūsų kasdienius sprendimus ir pasirinkimus. Taigi žmonės nori žinoti, kas bus per ateinančias pora dienų ar savaitę“, – LRT.lt aiškino Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas klimatologas J. Kilpys. 


J. Kilpys, BNS nuotr.

Klimatologė A. Galvonaitė taip pat sako, kad mes visi esame priklausomi nuo orų ir klimato. Vis tik klimatologė apgailestauja, kad patys žmonės nebemoka stebėti orų pokyčių.

„Žinote, žmonės lekia paskui antraštes, klausosi prognozių, bet jų negirdi. Pati juk dirbau šį darbą, kalbėdavau televizijoje – gali kartoti nuo ryto iki vakaro perspėjimus ir prognozes, bet jie išgirsta pirmą sakinį, o vėliau jų mintys jau kitur. Kodėl mane žmonės prisimena? Nes aš sakydavau netradicines prognozes. Jei žmogui liepi nepamiršti skėčio ar užsidėti guminius batus, nes bus pliurza, tada jis išgirsta. Bet jei sakyčiau: šiandien bus tokia temperatūra, vėjo greitis – toks, niekas neišgirstų. 

Žmonės nustojo patys kažką daryti, patys stebėti orus. Visuomet sakau: stovite ir laukiate troleibuso – pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis, jų aukštį ir spalvą. Jūs patys daug ką galite pamatyti, kas jūsų laukia. Ką darė mūsų seneliai? Jie neturėjo nei radijo, nei televizijos. Aš pati daugelį dalykų išmokau stebėti iš senelių, kurie buvo priversti patys stebėti orus. Neidavome grėbti šieno, nes žinodavome, kad gali lyti. Mano močiutė žinojo, kaip elgtis per perkūniją. O dabar žmonėms reikia net liepti nestatyti automobilio po medžiu“, – stebisi A. Galvonaitė.


BNS nuotr.

Panašiai kalba ir J. Kilpys. Jo teigimu, šiuolaikinis žmogus išties praranda gebėjimą stebėti gamtą ir aplinką, ir tai esą susiję tiek su orais, tiek su kitais gamtoje vykstančiais natūraliais procesais ar ženklais, kurie kartais taip pat įspėja apie besikeičiančius orus ar besikeičiantį sezoną.

„Išties vasarą verta dažniau pažiūrėti į dangų. Jei matai, kad atslenka didelis audros debesis – neverta internete skaityti skaitmeninių orų prognozių, kurios išties gali būti netikslios. Daug paprasčiau pažiūrėti pro langą ir sužinosi, kas tavęs laukia per ateinančias keletą valandų. Mes vis rečiau pažiūrime į dangų ir debesis. Jei tai padarytume dažniau, gal kartais ir nuotaika būtų geresnė, nes pakėlus akis į dangų galime pamatyti ne tik debesis, bet ir saulę, vaivorykštę, daug kitų gražių atmosferos reiškinių, kurie praskaidrina dieną“, – ragino VU Geomokslų instituto doktorantas.

Jis sako, kad nereikėtų keikti sinoptikų ar klimatologų, jei šie, prognozuodami būsimus orus, suklysta.

„Klimatą veikia ir žmonių veikla, bet per ilgesnį laikotarpį. Tuo metu prognozes gali labai staigiai pakeisti ir kur nors kilę gaisrai, išsiveržę vulkanai. Niekas nežino, kur tai gali įvykti, o tai savaitei ar net ilgesniam laikui gali pakeisti prognozę. Kita vertus, dabar modelių skaičiavimų ciklai yra kas 6 val., taigi pakankamai operatyviai galima sureaguoti į naują informaciją. Tarkime, jei šiuo metu kas nors įvyko, po 6 val. atsiradusi nauja prognozė atsižvelgs į tuos pokyčius. Modernėjant technologijoms ir kompiuteriams, kurie atlieka skaitmenines orų prognozes, jie pakankamai greitai įtraukia naują informaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad niekada nebus 100 proc. tikslių prognozių. Gamtos nesudėsi į tas formules, joje yra daug niuansų ir tai – labai sudėtinga sistema“, – LRT.lt kalbėjo J. Kilpys.


BNS nuotr.

Pasak Geomokslų instituto doktoranto, gyvename platumose, kur kiekvieni metai gali būti labai įvairūs ir gali atnešti labai įvairius orus.

„Žinome, kad turėsime 4 sezonus, bet kokie jie bus – neaišku, nes kiekvieni metai mums padovanoja staigmenų. Iš tų vidutinių platumų mes esame labiau į šiaurę, dėl to mūsų tamsusis sezonas būna nuo lapkričio iki kovo mėnesio ir gana vėsus. Vasara – sąlyginai trumpesnė, palyginti su šaltuoju laikotarpiu. Kiekvieni metai būna labai skirtingi, ir beveik nebūna metų, ką galėtume pavadinti klimato norma, vidurkiu. Kiekvienais metais orai būna skirtingi, svyruoja į vieną ar kitą pusę“, – paaiškino J. Kilpys.

Žmones skirsto į meteostabilius ir meteolabilius

Klimatologai žmones skirsto į meteostabilius ir meteolabilius. Pasak A. Galvonaitės, meteostabilūs – jauni, stiprūs, sveiki, darbingi žmonės, kurie mažai reaguoja į orų pokyčius. Tačiau pastarųjų žmonių esą vis mažėja. Meteolabilūs – vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, turintieji sveikatos problemų. „Meteolabilūs žmonės greitai pajunta kiekvieną orų pokytį. Jie gali dirbti sinoptikais“, – sako klimatologė.


A. Galvonaitė, K. Čachovskij (DELFI) nuotr.

Pasak A. Galvonaitės, mes gimstame vidutinių platumų juostoje ir negalime daryti labai staigių pokyčių.

„Ką mes paprastai darome? Iš šaltos žiemos nulekiam į karštus kraštus. Organizmas turi aklimatizuotis, priprasti, tam reikia ne mažiau kaip mėnesio, jei yra dideli temperatūrų pokyčiai. Mes į tai nekreipiame dėmesio, o grįžę susergame. Organizmas keikia mus paskutiniais žodžiais, tik mes jo negirdime. Ypač blogai, kai tampo mažus vaikus, kurių imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Tai išbalansuoja organizmą, o vėliau tėvai stebisi, kodėl vaikai tokie alergiški ir pan.

Orai mūsų nesusargdina, tik parodo mūsų problemas. Orai yra geriausias gydytojas diagnostikas, kuris pirštu parodo mūsų ligas. Jei keičiantis orams skauda sąnarius – turime sąnarių problemų, jei skauda galvą – kraujagyslių problemų. Jei keičiantis orams su kuo nors susimuši – turi psichologinių problemų. Lapkritį prasideda tamsos depresija, kai norisi savęs gailėti, gulėti ant sofos ir žiūrėti į lubas. Mums reikia daugiau šviesos, daugiau vaikščioti gryname ore, neužsidaryti tarp keturių sienų, bendrauti“, – siūlo klimatologė.


BNS nuotr.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigia, kad orai vienareikšmiškai turi įtakos žmonėms.

„Netgi spalvos, laikrodžio sukiojimas taip pat turi neigiamos įtakos. Žmogus yra gamtos dalis, ir natūralu, kad reaguoja į aplinką. Kokie būtų patarimai? Vitaminas D, netaupyti elektros, nes vis dar atsiranda tokių, kurie šviestuve išsuka pusę lempučių. Jie sutaupo 2–3 Eur, bet kas iš to? Reikia būti šviesoje, judėti ir sportuoti, stengtis išnaudoti šviesų paros laiką. Taip pat reikėtų pakeisti savo spalvinę aplinką, kuri, deja, yra pernelyg pilka. Tai galėtų daryti ne tik atskiras žmogus, bet ir miesto valdžia – netaupyti elektros.

Dabar sunkiai rastume žmogų, kuris dar nebuvo užsienyje. Skrisdami lėktuvu galite pastebėti, kad Vakarų Europa yra apšviesta, o Lietuva – pakankamai tamsi. Vaikščiodami miestų gatvėmis taip pat matome, kad ir apšviestų pastatų yra nedaug. Taupoma elektra, o tai sukelia tam tikrą nuotaiką. Mūsų valdžia nesupranta ir nebando suprasti, kad žmogaus nuotaika – taip pat svarbus visuomenei veiksnys, svarbesnis už tuos keliasdešimt eurų, sutaupytų apšvietimui“, – LRT.lt kalbėjo G. Navaitis.

Anot psichoterapeuto, daugelį dalykų galime padaryti ir patys, nepriklausomai nuo orų. „Palyginkime Skandinavijos miestus, pavyzdžiui, Stokholmą, kuris yra panašiose klimatinėse sąlygose, su Vilniumi. Justiniškės, Pašilaičiai ir kiti rajonai yra pilki. Turint galvoje tai, kad kad dar bent pusę metų gyvename pilkoje aplinkoje, taupymas šioje srityje yra labai neprotingas veiksmas. Namus nusidažyti mes tikrai galėjome taip, kaip norime, ir čia negalime kaltinti nei gamtos, nei metų laikų. Tokia mintis daugeliui yra naujiena“, – kalbėjo G. Navaitis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...