captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalnų parko tvarkymo planai kritikuojami dėl komerciškumo

Kultūros ministerijoje pristatyta, kaip keisis Kalnų parkas. Projekto tvarkybos darbai susidės iš Trijų Kryžių kalno, Dainų estrados su Stalo kalnu ir gamtinės aplinkos su kalnais tvarkybos etapų. Darbai turėtų prasidėsi nuo kitų metų, skelbia ministerija pranešime žiniasklaidai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Projekte numatyta sutvarkyti didžiąją dalį į Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą patenkančios Kalnų parko teritorijos. Planuojamas tvarkybos darbų plotas užima apie 23,36 ha.

Projekte numatyta sukurti vientisą ir integralią žaliąją erdvę Vilniaus senamiestyje. Planuojama išvalyti ir sutvarkyti didžiąją dalį rezervato teritorijos, įrengti apšvietimą ir vaizdo stebėjimo kameras ir pastatyti specialias apsaugas, skirtas šlaitų išsaugojimui, tuo pačiu užtveriant lankytojų ne vietoje išmintus takus. Ketinama pakeisti kalvotoje vietovėje esančius netinkamus laiptus.

Tvarkybos darbų metu bus siekiama maksimaliai išsaugoti gamtinę aplinką, šalinant tik pažeistus ar išdžiūvusius medžius.

Pristatymo metu buvo apžvelgti planai įrengti pažintinius takus ir sukurti specialų maršrutą, kuris lankytojams sudarytų galimybę susipažinti su Vilniaus pilių ir piliakalnių istorija ir Lietuvos mitologija. Taip pat numatoma pastatyti jungtį virš didžiosios raguvos, kuri suteiks galimybę apžiūrėti Vilniaus piliakalnius iš viršaus. Numatyta įkurti ir specialias apžvalgos aikštelės, nuorodas bei interaktyvius informacinius stendus, kurie taps pažintinio maršruto dalimi.

Dainų slėnyje planuojama sutvarkyti suolus, tribūnas ir estrados dangą, pritaikant ją koncertams ir šokėjų pasirodymams.

Istorikai, kultūros atstovai sukritikavo

Atnaujinant Vilniaus Kalnų parką planuojama įrengti lietuvių mitologijai skirtus pažintinius takus, architektūrinius akcentus.

Tačiau penktadienį Kultūros ministerijoje susirinkę istorikai, kultūros atstovai kritikavo pateiktą parko sutvarkymo planą, esą parkas bus paverstas komerciniu masinės traukos objektu, neteikiant reikšmės gamtos išsaugojimui. Inžinieriai savo ruožtu įspėjo, kad negali garantuoti parko kalnų šlaitų stabilumo.

Pilių rezervato projektą rengusi kraštovaizdžio architektė Irena Sakalauskaitė užsiminė, kad vietoje Nyderlandų ambasados svarstyta padaryti lankytojų centrą su keltuvu, bet apsiribota kuklesniu projektu. Nepaisant teigiamų permainų, I. Sakalauskaitė pripažįsta, kad pagal dabartinį projektą nebus sutvarkyti Stalo kalno šlaitai, ne visiškai atsižvelgta į žmonių su negalią poreikius, neišspręsta, kur statyti automobilius ir autobusus.

Architektė Saulutė Damanskienė, atsakinga už gamtinę Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato dalį, teigė, kad parke bus sutvarkyti esami takai, juose atsiras skaldos danga, kiekvienas takas bus skirtas edukacijai. Pavyzdžiui, Vilnios takas „pasakos“ Vilnios upės istoriją, antrasis takas būtų skirtas mitologiniam teritorijos pažinimui – aikštelėse bus pastatyti įrengimai, kuriuose bus galima pasiklausyti sakmių. Trečiajame, Šventakmenių take, būtų išdėstytos informacinės lentelės. Juostų takas atskleistų Baltų mitologijos ženklus, apeigų švenčių takas atspindėtų pagrindines visų keturių metų laikų šventes ir t. t.

Parke įrengiamiems laiptams planuojama naudoti metalines, stambias medines konstrukcijas, pakeltam takui, einančiam nuo T. Kosciuškos gatvės iki Nyderlandų ambasados, metalinėse tvorelėse būtų panaudoti ir baltiški ornamentai.

Piktinamasi norais sukurti „Disneilandą“

Tačiau Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo planai sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos.

Viduramžių istorikas Darius Baronas piktinosi, kad Pilių direkcijos projektas numato, jog eroziniame kalnyne, kuris yra labai trapus, planuojama padaryti lankytojų centrą. Istoriko teigimu, Trijų kryžių kalną, kuris užima nedidelę teritoriją, norima „apkabinti dubenėtais akmenimis, kurių ten niekada nebuvo“.

Jis pabrėžė, kad net ir konstruktoriai negali užtikrinti kalno stabilumo, o „radikali invazija“, t. y. siekis ten įrengti granitinius laiptus ir kitas sunkias konstrukcijas, kurias turės statyti sunkiasvorė technika, „kalnui stabilumo tikrai nepridės“.

Kultūros veikėjas, diplomatas Vytautas Ališauskas įžvelgė siekį komercializuoti šį parką. Jis ragino koncentruotis į gamtos sutvarkymą, lankytojų saugumą, kad jis būtų „rezervatas, o ne Disnelendas“.

„Tai ne invazija, o semantinė agresija (...). Matome, kaip šioje, ne tik vilniečiui, bet ir kiekvienam lietuviui svarbioje teritorijoje suteikiamos tokios prasmės, kokių čia nebuvo“, – teigė V. Ališauskas.

Jo nuomone, mitologijos simbolių koncentravimas vienoje vietoje yra „pajungtas aiškiai vienos religinės grupės interesams“.

„Kadangi esu katalikas, galėčiau klausti: o kodėl čia nėra Vilniaus šventųjų tako, jei būčiau karaimas – o kodėl čia nėra Vilniaus kultūrų tako? (...). Įžiūrėjau vieną baltų simbolį – svastikos užuominas subtilias. Tos svastikytės, aišku, labai žadina vaizduotę, emocijas, bet ar tai tikrai tai, ko šiandien reikia?“ – klausė jis.

Savo ruožtu kultūrologas, baltų religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas, atremdamas V. Ališausko argumentus tvirtino, kad „didžiausias semantinis agresorius yra būtent krikščionybė“.

„Senosios pilkapių Lietuvos didžiausias palikimas yra būtent šis Kreivosios pilies kompleksas. Aš irgi prieš fantasmagorijas, bet galbūt reikėtų nurimti šioje vietoje ir rasti bendrą vardiklį, pagrindą taikai ir atiduoti duoklę tam senajam Vilniui“, – teigė jis.

Projektuotojai: šlaitų stabilumo negarantuojame

Prie Kalnų parko sutvarkymo projekto prisidėję projektuotojai neslepia, kad dėl lėšų stygiaus taip pat nepavyko atlikti visų būtinų tyrimų, kurie leistų garantuoti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato kalnų šlaitų stabilumą.

Penktadienį Kultūros ministerijoje pristatant tvarkymo planus projektuotojas, bendrovės „Enero“ atstovas Borisas Feofanovas tikino, kad 1997-aisiais vykdant geologinius tyrimus šioje teritorijoje atlikta per 30 gręžinių, tuo metu šįkart, stingant finansavimo, atlikta vos dešimt.

„Garantuoti šiuo projektu, kad šlaitai bus pastovūs, mes negalime. Reikėtų papildomai ištirti“, – teigė jis.

Ekspertas pabrėžė, kad prie Trijų kryžių kalno grunte praėjusią savaitę atsivėrė plyšiai – manoma, kad įtrūkimas atsirado anksčiau patiesto elektros kabelio vietoje, kai palijo ir gruntą nustūmė vanduo.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius žadėjo, kad projektas, atsižvelgus į mokslininkų, visuomenininkų pastabas dar bus tobulinamas.

Tikimasi, kad sutvarkius Kalnų parką  jį kasmet aplankys apie 300 tūkst. lankytojų.

Vilniaus piliakalnį su papiliais ir gyvenviete, vadinamą Kalnų parku, sudaro kelios kalvos. Šiame Vilniaus senamiestyje esančiame parke vyksta Dainų švenčių renginiai, jį savo renginiams renkasi ir senovės baltų apeigų puoselėtojai.

Kalnų parką šalia Vilniaus senamiesčio sudaro kelios kalvos: Trijų kryžių (Plikasis kalnas), ant kurio stovi atstatytas Trijų kryžių paminklas, Stalo kalnas, Gedimino kapo kalnas, Bekešo kalnas, kuriame 1580 m. palaidotas Kasparas Bekešas.

Projekto įgyvendinimui bus naudojamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei 2017–2019 metų Valstybės investicijų programos lėšos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...