captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Jastramskis apie Seimo narių klausimus LRT: kai kurie atsakymai ir taip aiškūs

Nors nėra nieko ypatinga, kad Seimo nariai nacionaliniam transliuotojui pateikė jiems rūpimus klausimus, kai kurie klausimai vis dėlto – pertekliniai, o atsakymai – ir taip aiškūs. Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas daktaras Deimantas Jastramskis. Anot jo, demokratinėje valstybėje toks bendravimas nėra išskirtinis, nes visi turi teisę užduoti klausimus, tačiau kai kurių klausimų pateikimas esą rodo prastą Seimo narių ir jų patarėjų darbo kokybę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

V. Juozapaitis: matyt, tai buvo padaryta, kad nebūtų trukdžių

Anot Seimo Kultūros komiteto nario Vytauto Juozapaičio, kultūros įstaigos, įskaitant ir nacionalinį transliuotoją, yra būtent Kultūros komiteto jurisdikcija, todėl ir nacionalinio transliuotojo ataskaita pirmiausia yra išklausoma komitete.

„Tada būna balsuojama, ar pritariame, ar nepritariame. Tuomet [ataskaita] teikiama Seimui. Formaliai toks posėdis įvyko, bet tuomet pirmininko iniciatyva buvo nepritarta. Tiesiog buvo sustabdytas klausimas, gal taip įvertinčiau. Nebuvo priimti sprendimai. Buvo tik pasakyta, kad bus iniciatyva paklausti kažkokių specialių klausimų. Mes, Kultūros komiteto nariai, būsime informuoti. Deja, taip neįvyko, – tvirtina V. Juozapaitis.

Komentuodamas trečiadienį beveik pusės Seimo narių LRT pateiktus klausimus, V. Juozapaitis teigė, kad tai buvo padaryta be Seimo Kultūros komiteto žinios: „Bet, neabejoju, ne be Kultūros komiteto pirmininko žinios. [...] Tame nematau nieko blogo, nes kiekvienas Seimo narys turi visišką teisę ko nors paklausti.

V. Juozapaitis svarsto, kad komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis galbūt norėjo apeiti bent opozicijoje esančius komiteto narius: „Su jais jis retai tariasi, taip švelniai tariant. Matyt, [tai buvo padaryta], kad nebūtų kokių nors trukdžių ar panašiai. Nors jokių trukdžių būti negali, nes mes Kultūros komitete (bent jau tie, kurie atstovauja kultūros bendruomenei) ir atėjome iš kultūros, turime šiokį tokį supratimą. Tikrai nesiskirstome pagal politines pažiūras. Jeigu klausimas yra iš esmės, mes jam visada pritariame.

Tuo metu Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietisArvydas Nekrošius, paklaustas apie tai, kodėl klausimai nacionaliniam transliuotojui buvo pateikti ne Kultūros komiteto, o visų Seimo narių, teigė, kad buvo surinkti klausimai, aktualūs ne tik Kultūros komitetui.

 „Tai yra platesnis klausimų sąrašas, ne vien Kultūros komiteto kažkokios pastabos. Kaip jau minėjau anksčiau, tai yra ir eilinių Seimo narių, kurie irgi pasirašė po tais klausimais, taip pat ir gyventojų klausimai, – sako A. Nekrošius.

Atkreipus dėmesį, kad, remiantis V. Juozapaičio komentaru, kai kurie Seimo nariai apie renkamus klausimus nežinojo, A. Nekrošius teigė, kad iš kai kurių Seimo narių atsakymo tiesiog nebuvo sulaukta: „Nežinau, ar jis pats [V. Juozapaitis] konkrečiai žinojo, bet kai klausėme jo frakcijos narių, pavyzdžiui, Lauryno Kasčiūno, ar jis pasirašytų, ar jų frakcija pasirašytų, klausėme, gal turėtų kažkokių klausimų pasiūlyti, tai kol kas atsakymų nesulaukėme.

D. Jastramskis: į kai kuriuos klausimus LRT gali neatsakyti

Komentuodamas susidariusią situaciją, Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas daktaras D. Jastramskis atkreipia dėmesį – nors LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, tai nereiškia, kad ją vienaip ar kitaip gali tiesiogiai kontroliuoti kokia nors valstybės institucija ar Seimas.

„Pateikti klausimai turbūt vienaip ar kitaip rūpi Seimo nariams. Bet kas turi teisę tokius klausimus užduoti, pateikti. Tik vienas dalykas – kiek teisiškai tokiu atveju ši situacija yra tiksli. Vienaip ar kitaip, pagal Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą, tą ataskaitą reikėtų pateikti Seimo plenariniame posėdyje, – sako D. Jastramskis.

Jo teigimu, keista atrodo ir tai, kad Seimo nariai tvirtina pateikę ir gyventojams rūpimus klausimus: „Ar Seimas turi tarpininkauti gyventojams? Tai irgi įdomus dalykas. Be to, tų klausimų daugoka. Galima sukonkretinti, ką jie nori sužinoti.

Reaguodamas į V. Juozapaičio pastabą, kad Kultūros komiteto jurisdikcijai priklauso ir nacionalinis transliuotojas, D. Jastramskis teigia, kad įstatymas nenurodo, jog komiteto darbas yra rūpintis nacionaliniu transliuotoju. Pašnekovas priduria, kad vis dėlto dėl ataskaitos pateikimo gali būti taikomi tam tikri procedūriniai reikalavimai.

BNS nuotr.

„Įstatymas nenurodo, kad komiteto darbas – rūpintis nacionaliniu transliuotoju. Ten yra vienas dalykas, kada jie turi organizuoti  tarybos darbą – kai ji pirmą kartą surenkama arba kai ji atsistatydina. Daugiau įpareigojimų komitetui dėl LRT valdybos ar juolb turinio dalykų nėra. Komitetas niekuo dėtas, – sako D. Jastramskis.

Pasak jo, susidariusi situacija nėra labai išskirtinė. Kaip teigia Žurnalistikos instituto direktorius, gerai yra tai, kad klausimai pateikti raštu ir yra aišku, kas juos pateikė. Tačiau, akcentuoja D. Jastramskis, kai kurie klausimai yra pertekliniai.

„Tiesiog galima iš anksto pasidomėti apie interesų deklaravimą ir pan. To buvo galima neklausti. Tai ir taip aišku, reikia tik pasidomėti. Čia jau Seimo narių ir jų patarėjų, padėjėjų darbo kokybė. Iš esmės mano pagrindinė mintis būtų, kad didelės problemos neįžvelgiu. Nėra reikšminga, kad vieni klausia, o kiti turi atsakyti ar atsakyti iš dalies. Galima pateikti ne visą informacija, kurios klausiama, nes kai kurie klausimai ten tikrai suasmeninti, – pastebi D. Jastramskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close