captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kopas tvarkys pasenusiais ir gamtai žalingais būdais?

Baimindamasi, kad krantus ardančios audros nenuplautų Karklės kapinaičių, bendruomenė kartu su mokslininkais siūlo krantus tvirtinti rieduliais. Jų paplūdimyje netrūksta. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai sako, kad tai pasenęs būdas, atnešiantis daugiau žalos negu naudos.
 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Baimindamasi, kad krantus ardančios audros nenuplautų Karklės kapinaičių, bendruomenė kartu su mokslininkais siūlo krantus tvirtinti rieduliais. Jų paplūdimyje netrūksta. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai sako, kad tai pasenęs būdas, atnešiantis daugiau žalos negu naudos.

Krantai ties Olandų kepure ir Karkle, netoli senųjų kapinaičių, kasmet nyksta skalaujami audringos jūros. Žmonės baiminasi, kad netrukus krantas priartės prie gyvenamųjų namų, todėl pasitelkę mokslininkus siūlo surengti talką ir sutvarkyti krantus. Tam esą tiktų rieduliai, kurių čia netrūksta, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

„Siūlau tuos akmenis panaudot Karklei. Karklės, Olandų kepurės sutvirtinimui, o palei kapinaites taip pat kokį 100-150 metrų padaryt dvejas akmenines eiles, trečias ant viršaus, o dar tarp kopos ir akmenų, užvežt natūralaus žemės, grunto ir pasodint kalnapušėm“, – siūlo mokslininkas Petras Vaičiūnas.

Pasak P. Vaičiūno, ten kur yra akmenys, krantai neardomi. Tačiau kiti mokslininkai į tai žiūri skeptiškai. Jų teigimu, taip krantai buvo tvirtinami nuo XIV iki XIX amžiaus vidurio.

„Jau XIX a. antroje pusėje šitaip visiškai nebetvirtino, nes buvo visisškas nusivylimas. Ir mes turim labai daug pavyzdžių Kaliningrado srityje, kur rąstų sienelės tik paspartino irimą. Ten neliks visiškai paplūdimio“, – sako Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Rimas Žaromskis.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad eksperimentuoti su gamta tikrai negalima. Tvirtinti kopas kietomis priemonėmis siūlyta ir prieš aštuonerius metus.

„Jeigu mes būtumėme paskubėję su bunais, bangolaužiais ir t.t. mes būtumėm turėję situaciją, kokią dabar turi Kaliningrado sritis, Lenkija – dabar jie bando atstatyt atgal“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Per aštuonerius metus į Palangos, Klaipėdos paplūdimių krantų tvarkymą investuota per 30 milijonų litų, daugiausia – Europos Sąjungos lėšų. Palangos paplūdimiai akivaizdžiai praplatėję, o kopų tvirtinimas žabtovėrėmis taip pat pasiteisino. Šiemet šalies ir užsienio specialistai turi parengti naują krantų tvarkymo programą 2014-2018 metams. Nors Aplinkos ministerija žada atsižvelgti ir į klaipėdiečių siūlymus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...