captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo prašo 300 mln. eurų paramos žemės ūkiui

Seimo nariai jau pateikė iš viso 55 pasiūlymus, kuriais prašoma skirti papildomo finansavimo, ir nė vieno, kuriuo būtų prašoma finansavimą mažinti – bendra pageidavimų suma pasiekė 307,5 mln. eurų. Seimo nariai ūkininkai nori didžiausių papildomų išmokų žemės ūkiui ir melioracijai, išmokoms vaikams, valstybinėms pensijoms kompensuoti, o visa tai parūpinti turėtų Finansų ministerija iš biudžeto pertekliaus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Iki šiol didžiausias Seimo narių prašymas, ties kuriuo padėti net 13 parašų – 75 milijonus eurų skirti melioracijai ir kapitaliniam drenažo sistemų remontui ir naujų statybai. Didelė dalis pasiūlymą teikiančių Seimo narių patys yra ūkininkai ir iš tokio sprendimo gali turėti tiesioginės naudos: Kazys Starkevičius, Remgijus Žemaitaitis, Andriejus Stančikas, Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Juozas Rimkus ir kiti.

„Įvertinus ekstremalią situaciją žemės ūkyje dėl neįprastai gausių kritulių ir dėl to žemdirbių patirtus daugiamilijoninius nuostolius 2018 m. valstybės biudžete turi būti numatyta ženkliai padidinti asignavimus žemės ūkiui, ypač melioracijos įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui. Lietinga vasara parodė, kad melioracijos įrenginiai yra labai blogos būklės ir negali nudrenuoti tokio didelio kiekio vandens“, – teigia Seimo ūkininkai projekte.

Jų pasiūlymas – ne vienintelis. Mesti papildomų biudžeto lėšų melioracijai – 14,4 mln. eurų – prašo 5 Seimo nariai, o dar 2,58 mln. eurų prašymą individualiai pateikė konservatorius Edmundas Pupinis. 1,7 milijono eurų Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai prašo valstietis Alfredas Stasys Nausėda. Kitos dvi didžiausios prašomos sumos: po 60 milijonų eurų prašoma išmokoms besimokantiems vaikams (Rita Tamašunienė ir Vanda Kravčionok) ir sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimui (Algimantas Dumbrava). Lenkų rinkimų akcija siūlo, kad išmokos vaikams siektų po 40 eurų, o ne po 30 eurų, kaip siūlo Vyriausybė.

„Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau žiūrint iš šių dienų perspektyvos, kai nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių, Lietuvos populiacijos nykimo tempus, padėtis atrodys dar liūdniau“, – teigiama R. Tamašunienės ir V. Kravčionok pateiktame projekte.

Bene aktyviausiai Seimo nariai prašo paremti Nacionalinį Kauno dramos teatrą – šiai įstaigai skirti net 4 Seimo narių pasiūlymai. Daugiausiai (5 mln. eurų) šio teatro projektui „Teatro fabrikas“ siūlo skirti Gintarė Skaistė ir Rimantas Jonas Dagys, gerokai kuklesnes sumas teatrui siūlo skirti Mindaugas Puidokas.

Didelio Seimo narių palaikymo sulaukė ir Kauno stadiono rekonstrukcijos projektas: 10 mln. eurų tam skirti paprašė K. Starkevičius, o atskirai 1,5 mln. eurų paramos prašymą surašė kiti du Seimo nariai.

Aktyviausias siūlytojas iki tol snaudė

Seimo narys valstietis Kęstutis Smirnovas šioje kadencijoje individualiai nepateikė dar nei vieno teisės akto projekto, tačiau pasiūlymų biudžetui – net 7. Iš Šakių kilęs ir Vilkaviškio apygardoje išrinktas Seimo narys prašymai susiję su šiuo regionu: Vilkaviškyje reikia sporto salės (3,43 mln. eurų), Šakiuose prašoma kultūros centro rekonstrukcijai skirti 735 tūkst. eurų, taip pat miesto neformalaus švietimo infrastruktūrai – 422 tūkst. eurų, o Kybartų stadionui – beveik 1 mln. eurų. Kiti trys Seimo nario prašymai – didinti asignavimus Kūno kultūros ir sporto departamentui.

„Šakių rajono savivaldybės jaunimo kūrybos ir sporto centras – vienintelė įstaiga savivaldybėje, įgyvendinanti lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, badmintono, futbolo, tinklinio neformaliojo sportinio ugdymo programas“, – argumentuoja K. Smirnovas.

Konservatorius Mantas Adomėnas – antras pagal aktyvumą (6 pasiūlymai biudžete), visi jo pasiūlymai susiję su švietimu. Daugiausia (3,1 mln. eurų) jis siūlo nemokamų bakalauro studijų finansavimui, dar 2,7 mln. eurų – bendrojo ugdymo kokybei gerinti, ir dar 1,9 mln. eurų – kovai su patyčiomis. Jis taip pat siūlo finansuoti studijas užsienio universitetuose, taip pat podoktorantūros studijas, 70 tūkst. eurų siūlo skirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminų bankui.

„Viena iš priežasčių, kodėl gabūs Lietuvos piliečiai emigruoja, tai galimybė mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose. Norint susigrąžinti šiuo piliečius, būtina sukurti paramos jų studijoms sistemą, paremtą abipusiu įsipareigojimu, kai pilietis, gaudamas paramą iš valstybės savo studijoms, taip pat įsipareigoja tam tikrą laiko tarpą dirbti Lietuvai“, – aiškina M. Adomėnas.

6 pasiūlymus pateikė ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys – 4 individualius ir dar du kartu su kitais Seimo nariais. Jam labiausiai parūpo pašalpos, valstybinės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos, parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą – šių pasiūlymų kaina siektų per 30 mln. eurų, Seimo narys siūlo juos gauti Finansų ministerijos sąskaita. Zarasiškis Algimantas Dumbrava uoliai rūpinasi savo regiono reikalais: be 60 milijonų eurų sumažintų valstybinių pensijų kompensavimui, jis prašo 1,3 mln. eurų Visagino irklavimo bazei, 1,4 mln. eurų – lengvatiniam 20 proc. mažesniam elektros tarifui Ignalinos ir Zarasų r., 600 tūkst. eurų – Zarasų kultūros centro rekonstrukcijai.

Taip pat milijono A. Dumbrava prašo skirti diabetu sergančių vaikų gydymui. Nei vieno teisės akto šioje sesijoje individualiai nepateikęs Jaroslavas Narkevičius suskubo rūpintis įtikti vietos rinkėjams – Trakuose gimęs Seimo narys prašo skirti finansavimą Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remontui (85,2 tūkst. eurų), taip pat Lentvario „Versmės“ gimnazijos pastato remontui (280 tūkst. eurų).

Delnus tiesia į Finansų ministeriją

Seimo nariai teikdami pasiūlymus dėl kitų metų biudžeto turi nurodyti ir šaltinį, iš kur papildomos išlaidos būtų finansuojamos. Kone visi pirštai nukreipti į Finansų ministeriją ir viršplanines biudžeto įplaukas – tokias priežastis nurodė didžioji dauguma siūlytojų. Daug Seimo narių, kaip ir kasmet, mato galimybę sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skirtas išlaidas. Konservatorius Dainius Kreivys, siūlantis 1,32 mln. eurų didinti „Investuok Lietuvoje“ finansavimą, netgi numato, kad papildomas lėšas į biudžetą be infliacijos suneš „sėkminga kova su šešėliu“. Seimo nariai Vytautas Kamblevičius ir Remigijus Žemaitaitis vieninteliai įregistravo nieko nekainuojantį pasiūlymą – naikinti Lietuvos Žemės ūkio rūmus ir jam skiriamas lėšas tiesiogiai skirti asociacijoms, kurios atstovauja žemdirbių interesams.

„Pirmą kartą istorijoje 2017 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijų atstovai suvienijo jėgas ir, neapsikentę Žemės ūkio rūmų neveiklumo, patys įkūrė Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą“, – teigia projekto autoriai. Anot jų, 2015 m. Žemės ūkio rūmams buvo skirta 370 tūkst. eurų, tačiau organizacija „negirdi žemdirbių lūkesčių ir nemato jiems aktualių problemų“. Tuo metu valstybė išlaiko apie 50 įstaigos etatų, apmoka už komunalines paslaugas ir antstolių pretenzijas. Tačiau Seimo nariai nenurodo, kokios asociacijos šį finansavimą turėtų gauti.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...