captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ž. Vaičiūnas: Baltijos šalys ir Lenkija dėl sinchronizavimo turėtų susitarti iki pavasario

Lietuvos energetikos ministras tikisi, kad trys Baltijos šalys ir Lenkija kitų metų pavasarį pasieks politinį susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją. Pasak Žygimanto Vaičiūno, iki tol turėtų būti baigta studija, kuri įvertins ir konkrečius techninius sprendimus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak ministro, eiti šia kryptimi buvo sutarta rugsėjo viduryje Taline, kai Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė parengti dar vieną vertinimą, kaip Lietuvai, Latvijai ir Estijai geriausiai būtų atsijungti nuo rusiškojo elektros žiedo BRELL.

„Yra pradėtas dinaminis vertinimas sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją. Dinaminis vertinimas yra tas žingsnis, kuris reikalingas, prieš oficialiai kreipiantis į ENTSO-E (Europos elektros operatorių asociaciją – BNS) dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. Tas procesas vyksta ir vyksta techniniu lygiu. Manome, kad užbaigus tą vertinimą kitų metų kovo mėnesį, galėsime pasiekti politinį sprendimą, kurį planavome ir anksčiau, tarp trijų Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos, – politinį memorandumą, kuris reikštų, kad apsisprendėme ne tik dėl krypties sinchronizavimo su kontinentiniais Europos tinklais, bet ir dėl konkrečių techninių sprendimų, kaip tai būtų įgyvendinama“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak Ž. Vaičiūno, iki šiol šalims nepavykdavo sutarti dėl sinchronizavimo scenarijų. Dabar sutarta, kad bus vertinami 3 scenarijai – viena arba dvi „Litpo Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.

Anot energetikos ministro, vertinimui vadovauja Lenkija, o duomenis jam teikia trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai, procese taip pat dalyvauja ENTSO-E, kad vėliau, kai bus kreiptasi į organizaciją, ji jau žinotų visus parametrus.

EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetiką, rugsėjo viduryje Taline teigė, trijų Baltijos šalių sutarimo laukiama iki kitų metų vasaros, kad būtų spėta pasiruošti 2019 metų CEF fondo šaukimui dėl ES finansinės paramos, be to, 2019 metais baigiasi EK kadencija.

Didžiausi ginčai dėl sinchronizavimo būdo buvo kilę tarp Estijos ir Lietuvos, nes šalys nesutarė, kiek jungčių turi būti nutiesta į Lenkiją. Lietuva tikino, kad pakaks vienos jau dabar veikiančios jungties, o Estija teigė, kad būtina antroji, taip užtikrinant papildomą saugumą.

Lenkija kol kas atsisako tiesti antrą jungtį, tikindama, jog tai techniškai sudėtinga, be to, dėl aplinkosaugos reikalavimų sunku surasti jai vietą. Lietuva savo ruožtu nenori, kad derybos su Lenkija vėlintų projektą. Dėl šių susitarimų Baltijos šalys birželį Europos vadovų taryboje nepasirašė supratimo memorandumo.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos įmonės rugsėjo 29 dieną sutarė pradėti dinaminę studiją – ją numatoma baigti 2018 metų pavasarį. Studija svarbi, siekiant iš ENTSO-E gauti vadinamąsias prisijungimo sąlygas, be to, ji padės išspręsti šalių ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus.

Baltijos šalys sutaria, kad nuo BRELL žiedo reikia atsijungti iki 2025 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...