captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai svarsto, ar kelti bylą R. Vanagaitei

Rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimus apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą vertina prokurorai. Jai gali būti iškelta baudžiamoji byla.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Generalinėje prokuratūroje praėjusią savaitę gautas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prašymas dėl R. Vanagaitės viešų pasisakymų. Jis šiuo metu nagrinėjamas“, – DELFI patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

R. Vanagaitė skundžiama pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 154 ir 313 str. II dalį – dėl mirusiojo atminimo niekinimo ir šmeižimo.

Pagal BK, tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo ,baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokurorai iki šiol nepriėmė jokio procesinio sprendimo.

DELFI primena, kad praėjusį penktadienį R. Vanagaitė penktadienį išplatintame laiške prisipažino klydusi ir išreiškė apgailestavimą dėl „skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje“ partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atžvilgiu. Ji pripažino klydusi paskelbdama, kad partizanas nebuvo kankinamas, o mėgino nusižudyti.

DELFI primena, kad R. Vanagaitė prie porą savaičių pareiškė, neva vienas iš Lietuvos partizanų vadų A. Ramanauskas-Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.

R. Vanagaitė ir jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro taip pat prakalbo apie tariamą A. Ramanausko-Vanago vaidmenį per Holokaustą.

Lietuvos žydų bendruomenė savo ruožtu atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius.

Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas-Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas-Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas.

Ne vieną R. Vanagaitės knygą išleidusi leidykla „Alma Littera“ rašytojos mestus kaltinimus partizanų vadui pavadino nepriimtinais ir nutraukė su ja bendradarbiavimą. Lietuvos žydų bendruomenė nurodė gerbianti leidyklos teisę pačiai vykdyti ir plėtoto verslo strategiją, bet sprendimą išimti R. Vanagaitės knygas pavadino neproporcingu.

Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A. Ramanausko-Vanago metais, minint jo 100-ąsias gimimo metines.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...